Pasikalbėjimų knygelė

lt Skaičiai   »   ms Kira

7 [septyni]

Skaičiai

Skaičiai

7 [tujuh]

Kira

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių malajiečių Žaisti Daugiau
Aš skaičiuoju: S--- --r-: S___ k____ S-y- k-r-: ---------- Saya kira: 0
vienas, du, trys satu- dua, -iga s____ d___ t___ s-t-, d-a- t-g- --------------- satu, dua, tiga 0
(Aš) skaičiuoju iki trijų. Say--ki----ing---ti-a. S___ k___ h_____ t____ S-y- k-r- h-n-g- t-g-. ---------------------- Saya kira hingga tiga. 0
(Aš) skaičiuoju toliau: Say- --r-----i: S___ k___ l____ S-y- k-r- l-g-: --------------- Saya kira lagi: 0
keturi, penki, šeši em--t, lim-,-e-am, e_____ l____ e____ e-p-t- l-m-, e-a-, ------------------ empat, lima, enam, 0
septyni, aštuoni, devyni t--u---la--n,-s-mb---n t_____ l_____ s_______ t-j-h- l-p-n- s-m-i-a- ---------------------- tujuh, lapan, sembilan 0
Aš skaičiuoju. S-ya--ir-. S___ k____ S-y- k-r-. ---------- Saya kira. 0
Tu skaičiuoji. Awa------. A___ k____ A-a- k-r-. ---------- Awak kira. 0
Jis skaičiuoja. D-- --ra. D__ k____ D-a k-r-. --------- Dia kira. 0
Vienas. Pirmas. S-tu- ------a. S____ P_______ S-t-. P-r-a-a- -------------- Satu. Pertama. 0
Du. Antras. D--- -ed-a. D___ K_____ D-a- K-d-a- ----------- Dua. Kedua. 0
Trys. Trečias. Ti-a.-K--i--. T____ K______ T-g-. K-t-g-. ------------- Tiga. Ketiga. 0
Keturi. Ketvirtas. Em---- Ke-mp-t. E_____ K_______ E-p-t- K-e-p-t- --------------- Empat. Keempat. 0
Penki. Penktas. Li----K--im-. L____ K______ L-m-. K-l-m-. ------------- Lima. Kelima. 0
Šeši. Šeštas. E---- --en--. E____ K______ E-a-. K-e-a-. ------------- Enam. Keenam. 0
Septyni. Septintas. Tu-u-.-K-t-j--. T_____ K_______ T-j-h- K-t-j-h- --------------- Tujuh. Ketujuh. 0
Aštuoni. Aštuntas. L--a-.-K--apa-. L_____ K_______ L-p-n- K-l-p-n- --------------- Lapan. Kelapan. 0
Devyni. Devintas. Sem-----. -e---bi-a-. S________ K__________ S-m-i-a-. K-s-m-i-a-. --------------------- Sembilan. Kesembilan. 0

Mintys ir kalba

Mūsų mintys priklauso nuo mūsų kalbos. Kai galvojame, „kalbamės“ su savimi. Todėl mūsų kalba daro įtaką mūsų supratimui. Ar galime, nepaisydami mūsų kalbų skirtumų, visi mąstyti vienodai? O gal mes taip pat skirtingai mąstome kaip ir kalbame? Kiekviena tauta turi savo žodyną. Kai kuriose kalbose trūksta tam tikrų žodžių. Yra tokių žmonių, kurie neskiria žalios nuo mėlynos. Todėl naudoja tą patį žodį abiem spalvom pavadinti! Ir jiems daug sunkiau atpažinti spalvas. Jie neatpažįsta skirtingų atspalvių ir antraeilių spalvų. Jiems sunku tas spalvas apibūdinti. Dar kitos kalbos turi vos kelis žodžius skaičiams įvardyti. Kalbantieji tomis kalbomis nemoka gerai skaičiuoti. Taip pat yra kalbų, neskiriančių kairės nuo dešinės. Tomis kalbomis kalbantieji naudoja šiaurės, pietų, rytų ir vakarų sąvokas. Jie puikiai orientuojasi geografijoje. Tačiau nesupranta sąvokų dešinė ir kairė. Žinoma, mūsų mąstymui įtaką daro ne tik mūsų kalba. Aplinka bei kasdienybė irgi veikia mūsų mintis. Tad, kokį vaidmenį atlieka kalba? Ar ji riboja mūsų mintis? O gal mes turime žodžius tik tam, apie ką galvojame? Kas iš jų yra priežastis, o kas pasekmė? Visi šie klausimai tebėra neatsakyti. Smegenų tyrinėtojai ir lingvistai vis dar bando visa tai išsiaiškinti. Tačiau šis fenomenas veikia mus visus... Juk esame tai, ką sakome?!