П--аръ- отво----л- е - --д--я?
П______ о______ л_ е в н______
П-з-р-т о-в-р-н л- е в н-д-л-?
------------------------------
Пазарът отворен ли е в неделя? 0 Pa----t-o-vo-en-li----v-ne-e---?P______ o______ l_ y_ v n_______P-z-r-t o-v-r-n l- y- v n-d-l-a---------------------------------Pazaryt otvoren li ye v nedelya?
П----ръ---тв-р-- -- е-в п--еде-н-к?
П_______ о______ л_ е в п__________
П-н-и-ъ- о-в-р-н л- е в п-н-д-л-и-?
-----------------------------------
Панаирът отворен ли е в понеделник? 0 P-n--r-t otv-r---l---- -----e-e-ni-?P_______ o______ l_ y_ v p__________P-n-i-y- o-v-r-n l- y- v p-n-d-l-i-?------------------------------------Panairyt otvoren li ye v ponedelnik?
З-опа------твор-- -----в---яда?
З________ о______ л_ е в с_____
З-о-а-к-т о-в-р-н л- е в с-я-а-
-------------------------------
Зоопаркът отворен ли е в сряда? 0 Z--p--ky--otv---n-li----v-s-yada?Z________ o______ l_ y_ v s______Z-o-a-k-t o-v-r-n l- y- v s-y-d-?---------------------------------Zooparkyt otvoren li ye v sryada?
Музеят отв-р-н л- е-- -е---рт-к?
М_____ о______ л_ е в ч_________
М-з-я- о-в-р-н л- е в ч-т-ъ-т-к-
--------------------------------
Музеят отворен ли е в четвъртък? 0 Mu--y---o-vor-n-li--e-v -he-vyr-y-?M______ o______ l_ y_ v c__________M-z-y-t o-v-r-n l- y- v c-e-v-r-y-?-----------------------------------Muzeyat otvoren li ye v chetvyrtyk?
Га--рията отв-р--а -и-- - ---ък?
Г________ о_______ л_ е в п_____
Г-л-р-я-а о-в-р-н- л- е в п-т-к-
--------------------------------
Галерията отворена ли е в петък? 0 Gal----ata-o-vore-a li y- v --t--?G_________ o_______ l_ y_ v p_____G-l-r-y-t- o-v-r-n- l- y- v p-t-k-----------------------------------Galeriyata otvorena li ye v petyk?
Може -и д- с- -ним-?
М___ л_ д_ с_ с_____
М-ж- л- д- с- с-и-а-
--------------------
Може ли да се снима? 0 Mo-he -- d-----snima?M____ l_ d_ s_ s_____M-z-e l- d- s- s-i-a----------------------Mozhe li da se snima?
Кол-------а е с-р-дата?
К____ с____ е с________
К-л-о с-а-а е с-р-д-т-?
-----------------------
Колко стара е сградата? 0 Kolko-s-ara-ye sg--d--a?K____ s____ y_ s________K-l-o s-a-a y- s-r-d-t-?------------------------Kolko stara ye sgradata?
Ко--е ---т---- сгр--а-а?
К__ е п_______ с________
К-й е п-с-р-и- с-р-д-т-?
------------------------
Кой е построил сградата? 0 K-y ye ---troi--sg-ad---?K__ y_ p_______ s________K-y y- p-s-r-i- s-r-d-t-?-------------------------Koy ye postroil sgradata?
Pasaulyje egzistuoja 6000 kalbų.
Tačiau visų jų funkcija ta pati.
Jos mums padeda keistis informacija.
Kiekvienoje kalboje tai daroma įvairiais būdais.
Kadangi kiekviena kalba vadovaujasi savo taisyklėmis.
Taip pat skiriasi ir greitis, kuriuo kalbama.
Lingvistai tai įrodė atlikdami įvairius tyrimus.
Tam buvo pasitelktos ir į įvairias kalbas išverstos trumpos žinutės.
Jas turėjo garsiai perskaityti gimtakalbiai.
Rezultatai buvo aiškūs.
Japonų ir ispanų kalbos yra greičiausios.
Per sekundę jomis pasakomi beveik 8 skiemenys.
Kinų kalba daug lėtesnė.
Kinai ištaria vos 5 skiemenis per sekundę.
Greitis priklauso nuo skiemenų sudėtingumo.
Jei skiemenys sudėtingi, kalbėjimas trunka ilgiau.
Pavyzdžiui, vokiečių kalboje skiemenį sudaro 3 garsai.
Todėl vokiškai kalbama atitinkamai lėčiau.
Greitas kalbėjimas dar nereiškia, kad tuo daug pasakoma.
Atvirkščiai!
Greitai ištariami skiemenys savyje turi nedaug informacijos.
Nors japonai kalba greitai, informacijos perduodama nedaug.
Kita vertus, „lėtoji“ kinų kalba keliais žodžiais pasako daug daugiau.
Anglų kalbos skiemenyse taip pat yra daugiau informacijos.
Įdomu tai, kad visos tyrinėtos kalbos buvo beveik vienodai efektyvios.
Vadinasi, kad tas, kuris kalba lėtai, pasako daugiau.
O tas, kas kalba greitai, naudoja daugiau žodžių.
Galiausiai, visi maždaug vienu metu pasiekia savo tikslą.