Pasikalbėjimų knygelė

lt Ekskursija po miestą   »   nn Omvising i byen

42 [keturiasdešimt du]

Ekskursija po miestą

Ekskursija po miestą

42 [førtito], to og førti

Omvising i byen

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
Ar sekmadieniais turgus dirba? Er-t--g-t --e-på------gar? E_ t_____ o__ p_ s________ E- t-r-e- o-e p- s-n-a-a-? -------------------------- Er torget ope på sundagar? 0
Ar pirmadieniais mugė dirba? Er---s-- -p-n-p- -å-da--r? E_ m____ o___ p_ m________ E- m-s-a o-e- p- m-n-a-a-? -------------------------- Er messa open på måndagar? 0
Ar antradieniais paroda dirba? Er -t--illi--- -----på-ty-----r? E_ u__________ o___ p_ t________ E- u-s-i-l-n-a o-e- p- t-s-a-a-? -------------------------------- Er utstillinga open på tysdagar? 0
Ar trečiadieniais zoologijos sodas dirba? Er --repa---n o--n -å-o---a--r? E_ d_________ o___ p_ o________ E- d-r-p-r-e- o-e- p- o-s-a-a-? ------------------------------- Er dyreparken open på onsdagar? 0
Ar ketvirtadieniais muziejus dirba? E----see----e på-----da-a-? E_ m_____ o__ p_ t_________ E- m-s-e- o-e p- t-r-d-g-r- --------------------------- Er museet ope på torsdagar? 0
Ar penktadieniais galerija dirba? E- g--l----t -p- -å -red-ga-? E_ g________ o__ p_ f________ E- g-l-e-i-t o-e p- f-e-a-a-? ----------------------------- Er galleriet ope på fredagar? 0
Ar galima fotografuoti? Er-det l---å ta --l-te? E_ d__ l__ å t_ b______ E- d-t l-v å t- b-l-t-? ----------------------- Er det lov å ta bilete? 0
Ar reikia mokėti už įėjimą? Må--g b--ale i---angs--ng--? M_ e_ b_____ i______________ M- e- b-t-l- i-n-a-g-p-n-a-? ---------------------------- Må eg betale inngangspengar? 0
Kiek kainuoja įėjimas? K-- -o-t-r innga--e-? K__ k_____ i_________ K-a k-s-a- i-n-a-g-n- --------------------- Kva kostar inngangen? 0
Ar yra nuolaida grupei? E---e- -rup--r-b---? E_ d__ g____________ E- d-t g-u-p-r-b-t-? -------------------- Er det grupperabatt? 0
Ar yra nuolaida vaikams? E--det---b-t------born? E_ d__ r_____ f__ b____ E- d-t r-b-t- f-r b-r-? ----------------------- Er det rabatt for born? 0
Ar yra nuolaida studentams? E--de- st-de-tr-ba-t? E_ d__ s_____________ E- d-t s-u-e-t-a-a-t- --------------------- Er det studentrabatt? 0
Koks čia pastatas? Kv- sl-gs -ygg e- de-? K__ s____ b___ e_ d___ K-a s-a-s b-g- e- d-t- ---------------------- Kva slags bygg er det? 0
Kiek šiam pastatui metų? Ko- ga--- er b-g---g-n? K__ g____ e_ b_________ K-r g-m-l e- b-g-i-g-n- ----------------------- Kor gamal er bygningen? 0
Kas pastatė šį pastatą? Kve--h-r---g---e-? K___ h__ b___ d___ K-e- h-r b-g- d-t- ------------------ Kven har bygd det? 0
(Aš) domiuosi architektūra. E- -r--n--r-sse-t i-arki-ektu-. E_ e_ i__________ i a__________ E- e- i-t-r-s-e-t i a-k-t-k-u-. ------------------------------- Eg er interessert i arkitektur. 0
(Aš) domiuosi menu. Eg -----ter-ssert i kun-t. E_ e_ i__________ i k_____ E- e- i-t-r-s-e-t i k-n-t- -------------------------- Eg er interessert i kunst. 0
(Aš) domiuosi daile. Eg er in-ere--e-- --måle-i. E_ e_ i__________ i m______ E- e- i-t-r-s-e-t i m-l-r-. --------------------------- Eg er interessert i måleri. 0

Greitos kalbos, lėtos kalbos

Pasaulyje egzistuoja 6000 kalbų. Tačiau visų jų funkcija ta pati. Jos mums padeda keistis informacija. Kiekvienoje kalboje tai daroma įvairiais būdais. Kadangi kiekviena kalba vadovaujasi savo taisyklėmis. Taip pat skiriasi ir greitis, kuriuo kalbama. Lingvistai tai įrodė atlikdami įvairius tyrimus. Tam buvo pasitelktos ir į įvairias kalbas išverstos trumpos žinutės. Jas turėjo garsiai perskaityti gimtakalbiai. Rezultatai buvo aiškūs. Japonų ir ispanų kalbos yra greičiausios. Per sekundę jomis pasakomi beveik 8 skiemenys. Kinų kalba daug lėtesnė. Kinai ištaria vos 5 skiemenis per sekundę. Greitis priklauso nuo skiemenų sudėtingumo. Jei skiemenys sudėtingi, kalbėjimas trunka ilgiau. Pavyzdžiui, vokiečių kalboje skiemenį sudaro 3 garsai. Todėl vokiškai kalbama atitinkamai lėčiau. Greitas kalbėjimas dar nereiškia, kad tuo daug pasakoma. Atvirkščiai! Greitai ištariami skiemenys savyje turi nedaug informacijos. Nors japonai kalba greitai, informacijos perduodama nedaug. Kita vertus, „lėtoji“ kinų kalba keliais žodžiais pasako daug daugiau. Anglų kalbos skiemenyse taip pat yra daugiau informacijos. Įdomu tai, kad visos tyrinėtos kalbos buvo beveik vienodai efektyvios. Vadinasi, kad tas, kuris kalba lėtai, pasako daugiau. O tas, kas kalba greitai, naudoja daugiau žodžių. Galiausiai, visi maždaug vienu metu pasiekia savo tikslą.