Pasikalbėjimų knygelė

lt Kelintiniai skaitvardžiai   »   hu Sorszámok

61 [šešiasdešimt vienas]

Kelintiniai skaitvardžiai

Kelintiniai skaitvardžiai

61 [hatvanegy]

Sorszámok

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių vengrų Žaisti Daugiau
Pirmas (is) mėnuo yra sausis. Az -lső ---ap ---an--r. A_ e___ h____ a j______ A- e-s- h-n-p a j-n-á-. ----------------------- Az első hónap a január. 0
Antras (is) mėnuo yra vasaris. A--á-o-ik-hó-ap a-f----á-. A m______ h____ a f_______ A m-s-d-k h-n-p a f-b-u-r- -------------------------- A második hónap a február. 0
Trečias (is) mėnuo yra kovas. A-h---ad-k hónap --már----. A h_______ h____ a m_______ A h-r-a-i- h-n-p a m-r-i-s- --------------------------- A harmadik hónap a március. 0
Ketvirtas (is) mėnuo yra balandis. A--eg--d-k--ó-a- az--pr--is. A n_______ h____ a_ á_______ A n-g-e-i- h-n-p a- á-r-l-s- ---------------------------- A negyedik hónap az április. 0
Penktas (is) mėnuo yra gegužė. Az-ötödi--hóna--a--á-u-. A_ ö_____ h____ a m_____ A- ö-ö-i- h-n-p a m-j-s- ------------------------ Az ötödik hónap a május. 0
Šeštas (is) mėnuo yra birželis. A h-to--k --nap---jún-us. A h______ h____ a j______ A h-t-d-k h-n-p a j-n-u-. ------------------------- A hatodik hónap a június. 0
Šeši mėnesiai yra pusė metų. H-- -ónap-a- -g- félév. H__ h____ a_ e__ f_____ H-t h-n-p a- e-y f-l-v- ----------------------- Hat hónap az egy félév. 0
Sausis, vasaris, kovas, Ja--á-, feb---r,-má--i-s, J______ f_______ m_______ J-n-á-, f-b-u-r- m-r-i-s- ------------------------- Január, február, március, 0
balandis, gegužė ir birželis. áp-ili---m--us-és j-ni--. á_______ m____ é_ j______ á-r-l-s- m-j-s é- j-n-u-. ------------------------- április, május és június. 0
Septintas (is) mėnuo yra liepa. A-h--ed-k----ap - j--iu-. A h______ h____ a j______ A h-t-d-k h-n-p a j-l-u-. ------------------------- A hetedik hónap a július. 0
Aštuntas (is) mėnuo yra rugpjūtis. A -yolc-dik-h-nap a--a-g-sz-us. A n________ h____ a_ a_________ A n-o-c-d-k h-n-p a- a-g-s-t-s- ------------------------------- A nyolcadik hónap az augusztus. 0
Devintas (is) mėnuo yra rugsėjis. A k-len---i- hó-ap-a--z---e---r. A k_________ h____ a s__________ A k-l-n-e-i- h-n-p a s-e-t-m-e-. -------------------------------- A kilencedik hónap a szeptember. 0
Dešimtas (is) mėnuo yra spalis. A-t-zed-k hón-p-az -----e-. A t______ h____ a_ o_______ A t-z-d-k h-n-p a- o-t-b-r- --------------------------- A tizedik hónap az október. 0
Vienuoliktas (is) mėnuo yra lapkritis. A ti---eg-e--k ------a-n---mb-r. A t___________ h____ a n________ A t-z-n-g-e-i- h-n-p a n-v-m-e-. -------------------------------- A tizenegyedik hónap a november. 0
Dvyliktas (is) mėnuo yra gruodis. A tiz----ttedik hó--p-a d-cember. A t____________ h____ a d________ A t-z-n-e-t-d-k h-n-p a d-c-m-e-. --------------------------------- A tizenkettedik hónap a december. 0
Dvylika mėnesių yra metai. T---nké- -ó-a- -- e-y -v. T_______ h____ a_ e__ é__ T-z-n-é- h-n-p a- e-y é-. ------------------------- Tizenkét hónap az egy év. 0
Liepa, rugpjūtis, rugsėjis, J--i--- -uguszt-s, s----em---, J______ a_________ s__________ J-l-u-, a-g-s-t-s- s-e-t-m-e-, ------------------------------ Július, augusztus, szeptember, 0
spalis, lapkritis, gruodis. o----e-, ---e---r és--ecem--r. o_______ n_______ é_ d________ o-t-b-r- n-v-m-e- é- d-c-m-e-. ------------------------------ október, november és december. 0

Gimtoji kalba – visada pati svarbiausia

Gimtoji kalba – pirmoji, kurios išmokstame. Tai nutinka savaime, mes to net nepastebime. Daugelis žmonių turi tik vieną gimtąją kalbą. Visos kitos kalbos yra studijuojamos kaip užsienio kalbos. Žinoma, yra tokių, kurie auga kalbėdami keliomis kalbomis. Tačiau paprastai tomis kalbomis jie kalba nevienodai rišliai. Dažnai kalbos irgi yra naudojamos nevienodai. Pavyzdžiui, viena kalba yra naudojama darbe. Kita – namie. Kaip puikiai kalbame tam tikra kalba, priklauso nuo daugelio veiksnių. Kai kalbos mokomės būdami vaikai, paprastai išmokstame išties gerai. Tais gyvenimo metais mūsų kalbos centras veikia efektyviausiai. Taip pat svarbu, kaip dažnai kalbame ta kalba. Kuo dažniau kalbą vartojame, tuo geriau kalbame. Tačiau tyrėjai mano, kad dviem kalbom vienodai gerai kalbėti neįmanoma. Viena kalba visada yra svarbesnė. Eksperimentai patvirtina šią hipotezę. Tyrimo metu buvo tiriami įvairūs žmonės. Pusė dalyvių puikiai kalbėjo dviejomis kalbomis. Kinų kalba buvo gimtoji, o anglų – antroji kalba. Kita pusė dalyvių kaip gimtąja kalbėjo tik anglų kalba. Tyrimo dalyviai turėjo išspręsti paprastas užduotis anglų kalba. Jiems tai darant buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Dalyvių smegenų aktyvumas skyrėsi! Dvikalbių studentų smegenyse ypač aktyvi buvo viena sritis. Vienakalbių studentų smegenyse to aktyvumo nebuvo. Abi grupės užduotį išsprendė vienodai greitai ir gerai. Nepaisant to, kinai vis tiek viską vertė į savo gimtąją kalbą…