Pasikalbėjimų knygelė

lt Jausmai   »   hu Érzelmek

56 [penkiasdešimt šeši]

Jausmai

Jausmai

56 [ötvenhat]

Érzelmek

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių vengrų Žaisti Daugiau
Norėti. / Turėti norą. Kedve v-n -val--i--k) K____ v__ (__________ K-d-e v-n (-a-a-i-e-) --------------------- Kedve van (valakinek) 0
(Mes) norime. / Turime norą. Ke---n- --n-(----mi--). K______ v__ (__________ K-d-ü-k v-n (-a-a-i-e-. ----------------------- Kedvünk van (valamire). 0
(Mes) neturime norą. Nin-- k--v-nk. N____ k_______ N-n-s k-d-ü-k- -------------- Nincs kedvünk. 0
Bijoti F-l-i F____ F-l-i ----- Félni 0
(Aš) bijau. F--e-. F_____ F-l-k- ------ Félek. 0
(Aš) nebijau. Ne- -él--. N__ f_____ N-m f-l-k- ---------- Nem félek. 0
Turėti laiko Ideje van-(-a--k-n-k--v---mire-, a-a---á-r I____ v__ (__________ v_________ a___ r___ I-e-e v-n (-a-a-i-e-, v-l-m-r-)- a-a- r-é- ------------------------------------------ Ideje van (valakinek, valamire), azaz ráér 0
Jis turi laiko. V-n --ej-. V__ i_____ V-n i-e-e- ---------- Van ideje. 0
Jis neturi laiko. N--c- -de-e. N____ i_____ N-n-s i-e-e- ------------ Nincs ideje. 0
Nuobodžiauti U---k---i U________ U-a-k-z-i --------- Unatkozni 0
Ji nuobodžiauja. Unatkozik. U_________ U-a-k-z-k- ---------- Unatkozik. 0
Ji nenuobodžiauja. N-m---a-k--ik. N__ u_________ N-m u-a-k-z-k- -------------- Nem unatkozik. 0
Būti išalkus Éhe---k-l-n-i É______ l____ É-e-n-k l-n-i ------------- Éhesnek lenni 0
Ar jūs išalkę (išalkusios) / alkani? Éhesek -agy--k? É_____ v_______ É-e-e- v-g-t-k- --------------- Éhesek vagytok? 0
Ar jūs neišalkę / neišalkusios? N-m vagy-ok--h-s-k? N__ v______ é______ N-m v-g-t-k é-e-e-? ------------------- Nem vagytok éhesek? 0
Būti ištroškus S--m-a-nak --n-i S_________ l____ S-o-j-s-a- l-n-i ---------------- Szomjasnak lenni 0
Jie ištroškę. / Jos ištroškusios. Ő- -zo--a-a-. Ő_ s_________ Ő- s-o-j-s-k- ------------- Ők szomjasak. 0
Jie neištroškę. / Jos neištroškusios. Ne- -zo--a--k. N__ s_________ N-m s-o-j-s-k- -------------- Nem szomjasak. 0

Slaptos kalbos

Kalba norime išreikšti, ką galvojame ir jaučiame. Tad supratimas yra labai svarbus kalbos tikslas. Vis dėlto kartais žmonės nori būti suprasti ne visų. Tokiu atveju jie sukuria slaptas kalbas. Slaptos kalbos žmones žavi jau tūkstančius metų. Pavyzdžiui, Julijus Cezaris turėjo nuosavą slaptą kalbą. Jis siųsdavo koduotas žinutes į visus savo imperijos regionus. Jo priešai negalėdavo jų perskaityti. Slaptos kalbos – tai apsaugotas bendravimas. Naudodami slaptas kalbas išskiriame save iš kitų. Taip mes parodome, kad priklausome išskirtinei grupei. Yra įvairių priežasčių, kodėl naudojame slaptas kalbas. Įsimylėjeliai nuolatos rašo užkoduotus laiškus. Kai kurios profesinės grupės irgi turi savas kalbas. Egzistuoja magų, vagių ir verslininkų kalbos. Tačiau slaptos kalbos dažniausiai naudojamos politiniams tikslams. Jos buvo naudojamos beveik kiekviename kare. Kariuomenė ir slaptosios tarnybos turi nuosavus slaptų kalbų specialistus. Kriptologija – tai kodavimo mokslas. Šiuolaikiniai kodai remiasi komplikuotomis matematinėmis formulėmis. Tačiau juos labai sunku iškoduoti. Be užkoduotų kalbų mūsų gyvenimas būtų neįsivaizduojamas. Šiandien užkoduota informacija yra naudojama visur. Kreditinės kortelės ir elektroniniai laiškai – viskas veikia remiantis kodais. Vaikams slaptos kalbos atrodo yra įdomios. Jiems patinka keisti slaptomis žinutėmis su draugais. Slaptos kalbos netgi padeda vaikų raidai... Jos skatina kūrybiškumą ir kalbos pojūtį!