П-р-ия- м-се- е януари.
П______ м____ е я______
П-р-и-т м-с-ц е я-у-р-.
-----------------------
Първият месец е януари. 0 P-rv---t --s-ts y-----ua--.P_______ m_____ y_ y_______P-r-i-a- m-s-t- y- y-n-a-i----------------------------Pyrviyat mesets ye yanuari.
Вто-----ме--ц е-февруа-и.
В______ м____ е ф________
В-о-и-т м-с-ц е ф-в-у-р-.
-------------------------
Вторият месец е февруари. 0 Vt--i--t mes-t- -e fev-u--i.V_______ m_____ y_ f________V-o-i-a- m-s-t- y- f-v-u-r-.----------------------------Vtoriyat mesets ye fevruari.
Тр-ти-------- е ---т.
Т______ м____ е м____
Т-е-и-т м-с-ц е м-р-.
---------------------
Третият месец е март. 0 T-etiy-- me-ets-y- mar-.T_______ m_____ y_ m____T-e-i-a- m-s-t- y- m-r-.------------------------Tretiyat mesets ye mart.
а--и-,---- и--н-.
а_____ м__ и ю___
а-р-л- м-й и ю-и-
-----------------
април, май и юни. 0 ap--l, m---i yu--.a_____ m__ i y____a-r-l- m-y i y-n-.------------------april, may i yuni.
Д--найс-ти-т---с-- е -ек-мв--.
Д___________ м____ е д________
Д-а-а-с-т-я- м-с-ц е д-к-м-р-.
------------------------------
Дванайсетият месец е декември. 0 Dva-a-se--ya- m-s-t------e-e-vri.D____________ m_____ y_ d________D-a-a-s-t-y-t m-s-t- y- d-k-m-r-.---------------------------------Dvanaysetiyat mesets ye dekemvri.
о----в------емв---- -е-ем-р-.
о________ н______ и д________
о-т-м-р-, н-е-в-и и д-к-м-р-.
-----------------------------
октомври, ноември и декември. 0 o---mvr-,---e-vr--i-d--em-r-.o________ n______ i d________o-t-m-r-, n-e-v-i i d-k-m-r-.-----------------------------oktomvri, noemvri i dekemvri.
Gimtoji kalba – pirmoji, kurios išmokstame.
Tai nutinka savaime, mes to net nepastebime.
Daugelis žmonių turi tik vieną gimtąją kalbą.
Visos kitos kalbos yra studijuojamos kaip užsienio kalbos.
Žinoma, yra tokių, kurie auga kalbėdami keliomis kalbomis.
Tačiau paprastai tomis kalbomis jie kalba nevienodai rišliai.
Dažnai kalbos irgi yra naudojamos nevienodai.
Pavyzdžiui, viena kalba yra naudojama darbe.
Kita – namie.
Kaip puikiai kalbame tam tikra kalba, priklauso nuo daugelio veiksnių.
Kai kalbos mokomės būdami vaikai, paprastai išmokstame išties gerai.
Tais gyvenimo metais mūsų kalbos centras veikia efektyviausiai.
Taip pat svarbu, kaip dažnai kalbame ta kalba.
Kuo dažniau kalbą vartojame, tuo geriau kalbame.
Tačiau tyrėjai mano, kad dviem kalbom vienodai gerai kalbėti neįmanoma.
Viena kalba visada yra svarbesnė.
Eksperimentai patvirtina šią hipotezę.
Tyrimo metu buvo tiriami įvairūs žmonės.
Pusė dalyvių puikiai kalbėjo dviejomis kalbomis.
Kinų kalba buvo gimtoji, o anglų – antroji kalba.
Kita pusė dalyvių kaip gimtąja kalbėjo tik anglų kalba.
Tyrimo dalyviai turėjo išspręsti paprastas užduotis anglų kalba.
Jiems tai darant buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas.
Dalyvių smegenų aktyvumas skyrėsi!
Dvikalbių studentų smegenyse ypač aktyvi buvo viena sritis.
Vienakalbių studentų smegenyse to aktyvumo nebuvo.
Abi grupės užduotį išsprendė vienodai greitai ir gerai.
Nepaisant to, kinai vis tiek viską vertė į savo gimtąją kalbą…