Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   hu Kérdezni – Múlt 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [nyolcvanhat]

Kérdezni – Múlt 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių vengrų Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? M---i---y--k-ndő----s-l-e-? M_____ n_________ v________ M-l-i- n-a-k-n-ő- v-s-l-e-? --------------------------- Melyik nyakkendőt viselted? 0
Kokį automobilį (tu) pirkai? M-l-i- a--ót---t-ed-me-? M_____ a____ v_____ m___ M-l-i- a-t-t v-t-e- m-g- ------------------------ Melyik autót vetted meg? 0
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? M--y---új-á-ra fi--t-é--e--? M_____ ú______ f_______ e___ M-l-i- ú-s-g-a f-z-t-é- e-ő- ---------------------------- Melyik újságra fizettél elő? 0
Ką (jūs) pamatėte? K-- -á---t? K__ l______ K-t l-t-t-? ----------- Kit látott? 0
Ką (jūs) sutikote? K---l ----l---ot-? K____ t___________ K-v-l t-l-l-o-o-t- ------------------ Kivel találkozott? 0
Ką (jūs) atpažinote? K-t -s-er- m-g? K__ i_____ m___ K-t i-m-r- m-g- --------------- Kit ismert meg? 0
Kada (jūs) atsikėlėte? M-----kelt--el? M____ k___ f___ M-k-r k-l- f-l- --------------- Mikor kelt fel? 0
Kada (jūs) pradėjote? M-k-r --zd--t---k-? M____ k______ n____ M-k-r k-z-e-t n-k-? ------------------- Mikor kezdett neki? 0
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? M--o---a-y---a---? M____ h_____ a____ M-k-r h-g-t- a-b-? ------------------ Mikor hagyta abba? 0
Kodėl (jūs) atsibudote? Mi--- é--e-t ---? M____ é_____ f___ M-é-t é-r-d- f-l- ----------------- Miért ébredt fel? 0
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? M---t l-tt ta-ár? M____ l___ t_____ M-é-t l-t- t-n-r- ----------------- Miért lett tanár? 0
Kodėl (jūs) važiavote taksi? Mi-r- h-vo-t ta-i-? M____ h_____ t_____ M-é-t h-v-t- t-x-t- ------------------- Miért hívott taxit? 0
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? H---a- -ö--? H_____ j____ H-n-a- j-t-? ------------ Honnan jött? 0
Kur (jūs) nuėjote? H--a-me--? H___ m____ H-v- m-n-? ---------- Hova ment? 0
Kur (jūs) buvote? Ho--vol-? H__ v____ H-l v-l-? --------- Hol volt? 0
Kam (tu) padėjai? K-n-- seg-te---l? K____ s__________ K-n-k s-g-t-t-é-? ----------------- Kinek segítettél? 0
Kam (tu) parašei? Kinek ----l? K____ í_____ K-n-k í-t-l- ------------ Kinek írtál? 0
Kam (tu) atsakei? K-n------asz-----? K____ v___________ K-n-k v-l-s-o-t-l- ------------------ Kinek válaszoltál? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + vengrų (1-100) MP3 vengrų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…