Pasikalbėjimų knygelė

lt Kelintiniai skaitvardžiai   »   uk Порядкові числа

61 [šešiasdešimt vienas]

Kelintiniai skaitvardžiai

Kelintiniai skaitvardžiai

61 [шістдесят один]

61 [shistdesyat odyn]

Порядкові числа

Poryadkovi chysla

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ukrainiečių Žaisti Daugiau
Pirmas (is) mėnuo yra sausis. П-рш-й-мі-я-- --січен-. П_____ м_____ – с______ П-р-и- м-с-ц- – с-ч-н-. ----------------------- Перший місяць – січень. 0
Pe-sh--̆ --sya-s--–-s---en-. P______ m_______ – s_______ P-r-h-y- m-s-a-s- – s-c-e-ʹ- ---------------------------- Pershyy̆ misyatsʹ – sichenʹ.
Antras (is) mėnuo yra vasaris. Д--г-й--і---ь-–-лю---. Д_____ м_____ – л_____ Д-у-и- м-с-ц- – л-т-й- ---------------------- Другий місяць – лютий. 0
Druh-y- -i-----ʹ ---y--yy-. D_____ m_______ – l______ D-u-y-̆ m-s-a-s- – l-u-y-̆- --------------------------- Druhyy̆ misyatsʹ – lyutyy̆.
Trečias (is) mėnuo yra kovas. Т-е--й-мі-я-ь – -----ен-. Т_____ м_____ – б________ Т-е-і- м-с-ц- – б-р-з-н-. ------------------------- Третій місяць – березень. 0
Tret-y- mis-ats--- b-reze--. T_____ m_______ – b________ T-e-i-̆ m-s-a-s- – b-r-z-n-. ---------------------------- Tretiy̆ misyatsʹ – berezenʹ.
Ketvirtas (is) mėnuo yra balandis. Че--е---й -і--ц- –--вітен-. Ч________ м_____ – к_______ Ч-т-е-т-й м-с-ц- – к-і-е-ь- --------------------------- Четвертий місяць – квітень. 0
Che--e--y-- -i--a-sʹ-–-k----n-. C_________ m_______ – k_______ C-e-v-r-y-̆ m-s-a-s- – k-i-e-ʹ- ------------------------------- Chetvertyy̆ misyatsʹ – kvitenʹ.
Penktas (is) mėnuo yra gegužė. П-я--- м------– -рав---. П_____ м_____ – т_______ П-я-и- м-с-ц- – т-а-е-ь- ------------------------ П’ятий місяць – травень. 0
P--a-y---misya-s- --tr--en-. P______ m_______ – t_______ P-y-t-y- m-s-a-s- – t-a-e-ʹ- ---------------------------- Pʺyatyy̆ misyatsʹ – travenʹ.
Šeštas (is) mėnuo yra birželis. Ш--т---м-с-ц----чер-ен-. Ш_____ м_____ – ч_______ Ш-с-и- м-с-ц- – ч-р-е-ь- ------------------------ Шостий місяць – червень. 0
Sh--t----m--------–-cherv-nʹ. S______ m_______ – c________ S-o-t-y- m-s-a-s- – c-e-v-n-. ----------------------------- Shostyy̆ misyatsʹ – chervenʹ.
Šeši mėnesiai yra pusė metų. Шіс-- міс-ців-–-ц--пі--оку. Ш____ м______ – ц_ п_______ Ш-с-ь м-с-ц-в – ц- п-в-о-у- --------------------------- Шість місяців – це півроку. 0
Shi-t- -is-a--i- – --e p-vro-u. S_____ m________ – t__ p_______ S-i-t- m-s-a-s-v – t-e p-v-o-u- ------------------------------- Shistʹ misyatsiv – tse pivroku.
Sausis, vasaris, kovas, Сі---ь- -ютий, б------ь, С______ л_____ б________ С-ч-н-, л-т-й- б-р-з-н-, ------------------------ Січень, лютий, березень, 0
Si-h-nʹ---yu--y----e--ze-ʹ, S_______ l______ b________ S-c-e-ʹ- l-u-y-̆- b-r-z-n-, --------------------------- Sichenʹ, lyutyy̆, berezenʹ,
balandis, gegužė ir birželis. к-і-е-ь, -р-в-нь і ч-рв-нь. к_______ т______ і ч_______ к-і-е-ь- т-а-е-ь і ч-р-е-ь- --------------------------- квітень, травень і червень. 0
kvi-enʹ, tra-----i--h-rve--. k_______ t______ i c________ k-i-e-ʹ- t-a-e-ʹ i c-e-v-n-. ---------------------------- kvitenʹ, travenʹ i chervenʹ.
Septintas (is) mėnuo yra liepa. Сь---й міся-ь-– --п-н-. С_____ м_____ – л______ С-о-и- м-с-ц- – л-п-н-. ----------------------- Сьомий місяць – липень. 0
Sʹ--y---mi-y-ts----------. S_____ m_______ – l______ S-o-y-̆ m-s-a-s- – l-p-n-. -------------------------- Sʹomyy̆ misyatsʹ – lypenʹ.
Aštuntas (is) mėnuo yra rugpjūtis. В-с--ий--і-я---–-с----нь. В______ м_____ – с_______ В-с-м-й м-с-ц- – с-р-е-ь- ------------------------- Восьмий місяць – серпень. 0
V-sʹmy-̆ m-s-a--ʹ-–--e-pen-. V______ m_______ – s_______ V-s-m-y- m-s-a-s- – s-r-e-ʹ- ---------------------------- Vosʹmyy̆ misyatsʹ – serpenʹ.
Devintas (is) mėnuo yra rugsėjis. Д-в-я-и- -іс--ь - --р-с---. Д_______ м_____ – в________ Д-в-я-и- м-с-ц- – в-р-с-н-. --------------------------- Дев’ятий місяць – вересень. 0
D--'yatyy- -----ts- - v----enʹ. D________ m_______ – v________ D-v-y-t-y- m-s-a-s- – v-r-s-n-. ------------------------------- Dev'yatyy̆ misyatsʹ – veresenʹ.
Dešimtas (is) mėnuo yra spalis. Де-я-ий -іс--- –-жовт-н-. Д______ м_____ – ж_______ Д-с-т-й м-с-ц- – ж-в-е-ь- ------------------------- Десятий місяць – жовтень. 0
D--ya---- --s-ats--- z-ovt-n-. D_______ m_______ – z________ D-s-a-y-̆ m-s-a-s- – z-o-t-n-. ------------------------------ Desyatyy̆ misyatsʹ – zhovtenʹ.
Vienuoliktas (is) mėnuo yra lapkritis. О-и--дц---- ---я-ь-–---сто---. О__________ м_____ – л________ О-и-а-ц-т-й м-с-ц- – л-с-о-а-. ------------------------------ Одинадцятий місяць – листопад. 0
Ody--d-s----y̆--isy--s----lystop--. O____________ m_______ – l________ O-y-a-t-y-t-y- m-s-a-s- – l-s-o-a-. ----------------------------------- Odynadtsyatyy̆ misyatsʹ – lystopad.
Dvyliktas (is) mėnuo yra gruodis. Д-а---ця--й-мі-яць - гр--ень. Д__________ м_____ – г_______ Д-а-а-ц-т-й м-с-ц- – г-у-е-ь- ----------------------------- Дванадцятий місяць – грудень. 0
D--nadt------- -i-yats- –---u-en-. D____________ m_______ – h_______ D-a-a-t-y-t-y- m-s-a-s- – h-u-e-ʹ- ---------------------------------- Dvanadtsyatyy̆ misyatsʹ – hrudenʹ.
Dvylika mėnesių yra metai. Д-а-а---т----с---в - це -ік. Д_________ м______ – ц_ р___ Д-а-а-ц-т- м-с-ц-в – ц- р-к- ---------------------------- Дванадцять місяців – це рік. 0
D-ana-ts-at---i-ya---v-– t-e ---. D___________ m________ – t__ r___ D-a-a-t-y-t- m-s-a-s-v – t-e r-k- --------------------------------- Dvanadtsyatʹ misyatsiv – tse rik.
Liepa, rugpjūtis, rugsėjis, Ли-ень-----п---- ве-е-ень, Л______ с_______ в________ Л-п-н-, с-р-е-ь- в-р-с-н-, -------------------------- Липень, серпень, вересень, 0
L-pen-,---r-e--,--er-s---, L______ s_______ v________ L-p-n-, s-r-e-ʹ- v-r-s-n-, -------------------------- Lypenʹ, serpenʹ, veresenʹ,
spalis, lapkritis, gruodis. жо-те--- лис-оп-- - гр---н-. ж_______ л_______ і г_______ ж-в-е-ь- л-с-о-а- і г-у-е-ь- ---------------------------- жовтень, листопад і грудень. 0
z---t-n-,-l------- i h-ud-n-. z________ l_______ i h_______ z-o-t-n-, l-s-o-a- i h-u-e-ʹ- ----------------------------- zhovtenʹ, lystopad i hrudenʹ.

Gimtoji kalba – visada pati svarbiausia

Gimtoji kalba – pirmoji, kurios išmokstame. Tai nutinka savaime, mes to net nepastebime. Daugelis žmonių turi tik vieną gimtąją kalbą. Visos kitos kalbos yra studijuojamos kaip užsienio kalbos. Žinoma, yra tokių, kurie auga kalbėdami keliomis kalbomis. Tačiau paprastai tomis kalbomis jie kalba nevienodai rišliai. Dažnai kalbos irgi yra naudojamos nevienodai. Pavyzdžiui, viena kalba yra naudojama darbe. Kita – namie. Kaip puikiai kalbame tam tikra kalba, priklauso nuo daugelio veiksnių. Kai kalbos mokomės būdami vaikai, paprastai išmokstame išties gerai. Tais gyvenimo metais mūsų kalbos centras veikia efektyviausiai. Taip pat svarbu, kaip dažnai kalbame ta kalba. Kuo dažniau kalbą vartojame, tuo geriau kalbame. Tačiau tyrėjai mano, kad dviem kalbom vienodai gerai kalbėti neįmanoma. Viena kalba visada yra svarbesnė. Eksperimentai patvirtina šią hipotezę. Tyrimo metu buvo tiriami įvairūs žmonės. Pusė dalyvių puikiai kalbėjo dviejomis kalbomis. Kinų kalba buvo gimtoji, o anglų – antroji kalba. Kita pusė dalyvių kaip gimtąja kalbėjo tik anglų kalba. Tyrimo dalyviai turėjo išspręsti paprastas užduotis anglų kalba. Jiems tai darant buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Dalyvių smegenų aktyvumas skyrėsi! Dvikalbių studentų smegenyse ypač aktyvi buvo viena sritis. Vienakalbių studentų smegenyse to aktyvumo nebuvo. Abi grupės užduotį išsprendė vienodai greitai ir gerai. Nepaisant to, kinai vis tiek viską vertė į savo gimtąją kalbą…