Ar (jūs) turite telefono numerį? Ką tik (aš) jį turėjau.
У -а- ёс----умар-----ф-----У м-н---н ----к---т--б--.
У В__ ё___ н____ т________ У м___ ё_ т_____ ш__ б___
У В-с ё-ц- н-м-р т-л-ф-н-? У м-н- ё- т-л-к- ш-о б-ў-
----------------------------------------------------
У Вас ёсць нумар тэлефона? У мяне ён толькі што быў. 0 U--as yos-s’-num-r -el--o-a?---m-an- -on---l’-- s-t--byu.U V__ y_____ n____ t________ U m____ y__ t_____ s___ b___U V-s y-s-s- n-m-r t-l-f-n-? U m-a-e y-n t-l-k- s-t- b-u----------------------------------------------------------U Vas yosts’ numar telefona? U myane yon tol’kі shto byu.
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
Ar (jūs) turite telefono numerį? Ką tik (aš) jį turėjau.
У Вас ёсць нумар тэлефона? У мяне ён толькі што быў.
U Vas yosts’ numar telefona? U myane yon tol’kі shto byu.
У Вас есть номер телефона? Он у меня только что был.
Ar (jūs) turite adresą? Ką tik (aš) jį turėjau.
У--а- -сц---др--?---мя-е----т-л-к---т- бы-.
У В__ ё___ а_____ У м___ ё_ т_____ ш__ б___
У В-с ё-ц- а-р-с- У м-н- ё- т-л-к- ш-о б-ў-
-------------------------------------------
У Вас ёсць адрас? У мяне ён толькі што быў. 0 U V-- yosts--a--as--U---an-------o---- s-t- b--.U V__ y_____ a_____ U m____ y__ t_____ s___ b___U V-s y-s-s- a-r-s- U m-a-e y-n t-l-k- s-t- b-u-------------------------------------------------U Vas yosts’ adras? U myane yon tol’kі shto byu.
Ar (jūs) turite miesto planą? Ką tik (aš) jį turėjau.
У-Вас -сць---р-а г-р---?----яне---а -ольк- -т- б-л-.
У В__ ё___ к____ г______ У м___ я__ т_____ ш__ б____
У В-с ё-ц- к-р-а г-р-д-? У м-н- я-а т-л-к- ш-о б-л-.
----------------------------------------------------
У Вас ёсць карта горада? У мяне яна толькі што была. 0 U-V-s----t-’-k--t----rad-- ----an- ya-- t-l’kі --to-b--a.U V__ y_____ k____ g______ U m____ y___ t_____ s___ b____U V-s y-s-s- k-r-a g-r-d-? U m-a-e y-n- t-l-k- s-t- b-l-.---------------------------------------------------------U Vas yosts’ karta gorada? U myane yana tol’kі shto byla.
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
Ar (jūs) turite miesto planą? Ką tik (aš) jį turėjau.
У Вас ёсць карта горада? У мяне яна толькі што была.
U Vas yosts’ karta gorada? U myane yana tol’kі shto byla.
Я не мог / не могла придти вовремя, потому что автобусы не ходили.
(Aš) negalėjau rasti kelio, nes neturėjau miesto plano.
Я--- -о----н--м---а---а-----ш--х,--о-- м----н- -ыл---а-ты гор-д-.
Я н_ м__ / н_ м____ з______ ш____ б_ ў м___ н_ б___ к____ г______
Я н- м-г / н- м-г-а з-а-с-і ш-я-, б- ў м-н- н- б-л- к-р-ы г-р-д-.
-----------------------------------------------------------------
Я не мог / не магла знайсці шлях, бо ў мяне не было карты горада. 0 Ya ne -o- - n------- -nays-s-----ya-h- -o u--ya-- -e -ylo--arty --ra-a.Y_ n_ m__ / n_ m____ z_______ s_______ b_ u m____ n_ b___ k____ g______Y- n- m-g / n- m-g-a z-a-s-s- s-l-a-h- b- u m-a-e n- b-l- k-r-y g-r-d-.-----------------------------------------------------------------------Ya ne mog / ne magla znaystsі shlyakh, bo u myane ne bylo karty gorada.
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
(Aš) negalėjau rasti kelio, nes neturėjau miesto plano.
Я не мог / не магла знайсці шлях, бо ў мяне не было карты горада.
Ya ne mog / ne magla znaystsі shlyakh, bo u myane ne bylo karty gorada.
Suaugusieji kalbų mokosi ne taip lengvai kaip vaikai.
Jų smegenys yra visiškai išsivysčiusios
Todėl jos nebegali sukurti naujų tinklų.
Tačiau ir būdami suaugę galime puikiai išmokti naują kalbą!
Tam reikia nukeliauti į šalį, kurioje ja kalbama.
Užsienio kalbą ypač gerai sekasi mokytis užsienyje.
Tie, kas yra kada nors vykę į kalbos mokymosi atostogas, tai žino.
Geriau kalbos išmokstama jos natūralioje aplinkoje.
Neseniai atliktas tyrimas priėjo įdomių išvadų.
Pasirodo, kad užsienyje mokydamasis naujos kalbos, žmogus jos išmoksta
kitaip
!
Smegenys gali apdoroti užsienio kalbą kaip gimtąją.
Tyrėjai ilgą laiką manė, kad egzistuoja skirtingi mokymosi procesai.
Atrodo, kad šis eksperimentas tai įrodė.
Grupė dalyvių turėjo išmokti netikrą kalbą.
Dalis grupės lankė įprastas pamokas.
Kita dalis mokėsi užsienio šalį imituojančioje aplinkoje.
Tiems dalyviams teko orientuotis nepažįstamoje aplinkoje.
Visi, su kuriais jie bendravo, kalbėjo naująja kalba.
Dėl šios priežasties šios grupės studentai buvo ne tokie kaip visi besimokantieji kalbų.
Jie priklausė nepažįstamai bendruomenei.
Taip jie buvo priversti greitai išmokti kalbos.
Po šiek tiek laiko dalyviai buvo testuojami.
Abi grupės pademonstravo vienodai gerus naujosios kalbos įgūdžius.
Tačiau smegenys tą kalbą apdorodavo skirtingai!
Tų, kurie mokėsi „užsienyje“, smegenys buvo ypatingai aktyvios.
Jų smegenys priėmė užsienio kalbos gramatiką kaip savą.
Tie patys mechanizmai veikia gimtakalbių smegenyse.
Kalbos mokymosi atostogos yra maloniausias
ir
efektyviausias mokymosi būdas!