Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 2   »   uk Минулий час 2

82 [aštuoniasdešimt du]

Praeitis 2

Praeitis 2

82 [вісімдесят два]

82 [visimdesyat dva]

Минулий час 2

Mynulyy̆ chas 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ukrainiečių Žaisti Daugiau
Ar tu turėjai iškviesti greitąją pagalbą? Т- --с-в в-к-ик-т- машину--ви-кої-------ги? Т_ м____ в________ м_____ ш______ д________ Т- м-с-в в-к-и-а-и м-ш-н- ш-и-к-ї д-п-м-г-? ------------------------------------------- Ти мусив викликати машину швидкої допомоги? 0
Ty-mu-y- -yk-ykaty --shynu--h---koï-dopom---? T_ m____ v________ m______ s_______ d________ T- m-s-v v-k-y-a-y m-s-y-u s-v-d-o-̈ d-p-m-h-? ---------------------------------------------- Ty musyv vyklykaty mashynu shvydkoï dopomohy?
Ar tu turėjai iškviesti gydytoją? Т- --с-в-вик---ат- ліка-я? Т_ м____ в________ л______ Т- м-с-в в-к-и-а-и л-к-р-? -------------------------- Ти мусив викликати лікаря? 0
Ty-mus-v-v-k-ykat- -i--r--? T_ m____ v________ l_______ T- m-s-v v-k-y-a-y l-k-r-a- --------------------------- Ty musyv vyklykaty likarya?
Ar tu turėjai iškviesti policiją? Т--му----вик--ка-и п-----ю? Т_ м____ в________ п_______ Т- м-с-в в-к-и-а-и п-л-ц-ю- --------------------------- Ти мусив викликати поліцію? 0
Ty ----v vyk-y---- po-i-s--u? T_ m____ v________ p_________ T- m-s-v v-k-y-a-y p-l-t-i-u- ----------------------------- Ty musyv vyklykaty politsiyu?
Ar (jūs] turite telefono numerį? Ką tik (aš) jį turėjau. Чи м-єте Ви --м-р т---ф---- ---о--о-його м-в------а. Ч_ м____ В_ н____ т________ Я щ____ й___ м__ / м____ Ч- м-є-е В- н-м-р т-л-ф-н-? Я щ-й-о й-г- м-в / м-л-. ---------------------------------------------------- Чи маєте Ви номер телефону? Я щойно його мав / мала. 0
Chy--a--te -y-no--r t---f-nu- -A --c--y̆n--y̆oho -a- - m--a. C__ m_____ V_ n____ t________ Y_ s_______ y̆___ m__ / m____ C-y m-y-t- V- n-m-r t-l-f-n-? Y- s-c-o-̆-o y-o-o m-v / m-l-. ------------------------------------------------------------ Chy mayete Vy nomer telefonu? YA shchoy̆no y̆oho mav / mala.
Ar (jūs] turite adresą? Ką tik (aš) jį turėjau. Чи -ає-е--и--д---у- ---о--о її-м-- / мала. Ч_ м____ В_ а______ Я щ____ ї_ м__ / м____ Ч- м-є-е В- а-р-с-? Я щ-й-о ї- м-в / м-л-. ------------------------------------------ Чи маєте Ви адресу? Я щойно її мав / мала. 0
Ch- --y-----y ----s-? -A---c---̆-- i--- ma--/---la. C__ m_____ V_ a______ Y_ s_______ ï_ m__ / m____ C-y m-y-t- V- a-r-s-? Y- s-c-o-̆-o i-i- m-v / m-l-. --------------------------------------------------- Chy mayete Vy adresu? YA shchoy̆no ïï mav / mala.
Ar (jūs] turite miesto planą? Ką tik (aš) jį turėjau. Чи---є----- -а-- м-с--? ---ой-- -ї -а- - мал-. Ч_ м____ В_ м___ м_____ Я щ____ ї_ м__ / м____ Ч- м-є-е В- м-п- м-с-а- Я щ-й-о ї- м-в / м-л-. ---------------------------------------------- Чи маєте Ви мапу міста? Я щойно її мав / мала. 0
Ch--m-y-te-V- ma-u-mis--- Y--shch-y-no--̈---m-v / -ala. C__ m_____ V_ m___ m_____ Y_ s_______ ï_ m__ / m____ C-y m-y-t- V- m-p- m-s-a- Y- s-c-o-̆-o i-i- m-v / m-l-. ------------------------------------------------------- Chy mayete Vy mapu mista? YA shchoy̆no ïï mav / mala.
Ar jis atvyko / atėjo laiku? Jis negalėjo atvykti / ateiti laiku. Ч---рий--в-він--часн-? В-н---г---т-им-т--ь. Ч_ п______ в__ в______ В__ м__ з___________ Ч- п-и-ш-в в-н в-а-н-? В-н м-г з-т-и-а-и-ь- ------------------------------------------- Чи прийшов він вчасно? Він міг затриматись. 0
C-y p-yy--hov--in -chasno?-Vi- m---z--ryma-ys-. C__ p_______ v__ v_______ V__ m__ z___________ C-y p-y-̆-h-v v-n v-h-s-o- V-n m-h z-t-y-a-y-ʹ- ----------------------------------------------- Chy pryy̆shov vin vchasno? Vin mih zatrymatysʹ.
Ar jis rado kelią? Jis negalėjo rasti kelio. Чи -найшо---ін до-о--- --н-н----айшо- -оро-у. Ч_ з______ в__ д______ В__ н_ з______ д______ Ч- з-а-ш-в в-н д-р-г-? В-н н- з-а-ш-в д-р-г-. --------------------------------------------- Чи знайшов він дорогу? Він не знайшов дорогу. 0
Ch--znay̆s----vi- d-----?-V-n ---z----sh-------h-. C__ z_______ v__ d______ V__ n_ z_______ d______ C-y z-a-̆-h-v v-n d-r-h-? V-n n- z-a-̆-h-v d-r-h-. -------------------------------------------------- Chy znay̆shov vin dorohu? Vin ne znay̆shov dorohu.
Ar jis tave suprato? Jis negalėjo manęs suprasti. Ч--зр-зум-в-в-------? -і- -- зро---і- -е--. Ч_ з_______ в__ т____ В__ н_ з_______ м____ Ч- з-о-у-і- в-н т-б-? В-н н- з-о-у-і- м-н-. ------------------------------------------- Чи зрозумів він тебе? Він не зрозумів мене. 0
C-y--r-zum-v v-- tebe? Vin -- z---u-iv ---e. C__ z_______ v__ t____ V__ n_ z_______ m____ C-y z-o-u-i- v-n t-b-? V-n n- z-o-u-i- m-n-. -------------------------------------------- Chy zrozumiv vin tebe? Vin ne zrozumiv mene.
Kodėl (tu) negalėjai atvykti / ateiti laiku? Чо-у ти-з---знив--? Ч___ т_ з__________ Ч-м- т- з-п-з-и-с-? ------------------- Чому ти запізнився? 0
C--mu--y-zap-zn-vs--? C____ t_ z___________ C-o-u t- z-p-z-y-s-a- --------------------- Chomu ty zapiznyvsya?
Kodėl (tu) negalėjai rasti kelio? Ч--- -и -е --а---- -о-ог-? Ч___ т_ н_ з______ д______ Ч-м- т- н- з-а-ш-в д-р-г-? -------------------------- Чому ти не знайшов дорогу? 0
Chomu -- -e--na---h-----r-hu? C____ t_ n_ z_______ d______ C-o-u t- n- z-a-̆-h-v d-r-h-? ----------------------------- Chomu ty ne znay̆shov dorohu?
Kodėl (tu) negalėjai jo suprasti? Чо-у т--не-з--зу--- його? Ч___ т_ н_ з_______ й____ Ч-м- т- н- з-о-у-і- й-г-? ------------------------- Чому ти не зрозумів його? 0
C---u--y-ne-z-----iv--̆---? C____ t_ n_ z_______ y̆____ C-o-u t- n- z-o-u-i- y-o-o- --------------------------- Chomu ty ne zrozumiv y̆oho?
(Aš) negalėjau atvykti laiku, nes nevažiavo autobusas. Я н------- ---ла --и--и в-а-н-- --му щ- н---здив жодн-й --т-бу-. Я н_ м__ / м____ п_____ в______ т___ щ_ н_ ї____ ж_____ а_______ Я н- м-г / м-г-а п-и-т- в-а-н-, т-м- щ- н- ї-д-в ж-д-и- а-т-б-с- ---------------------------------------------------------------- Я не міг / могла прийти вчасно, тому що не їздив жодний автобус. 0
YA ----ih-/--o-la-pr----y ------o- --m------- n- i-z-yv-z-odnyy- a----us. Y_ n_ m__ / m____ p_____ v_______ t___ s____ n_ ï____ z______ a_______ Y- n- m-h / m-h-a p-y-̆-y v-h-s-o- t-m- s-c-o n- i-z-y- z-o-n-y- a-t-b-s- ------------------------------------------------------------------------- YA ne mih / mohla pryy̆ty vchasno, tomu shcho ne ïzdyv zhodnyy̆ avtobus.
(Aš) negalėjau rasti kelio, nes neturėjau miesto plano. Я не---г / -о----з-айти -ор-г-,---м-------н- --в - --л--м-пи----та. Я н_ м__ / м____ з_____ д______ т___ щ_ я н_ м__ / м___ м___ м_____ Я н- м-г / м-г-а з-а-т- д-р-г-, т-м- щ- я н- м-в / м-л- м-п- м-с-а- ------------------------------------------------------------------- Я не міг / могла знайти дорогу, тому що я не мав / мала мапи міста. 0
Y- -----h-- m-h-a z---̆---d-r---, to-u s-c-o ya-n- ----/--ala ma-y mi--a. Y_ n_ m__ / m____ z_____ d______ t___ s____ y_ n_ m__ / m___ m___ m_____ Y- n- m-h / m-h-a z-a-̆-y d-r-h-, t-m- s-c-o y- n- m-v / m-l- m-p- m-s-a- ------------------------------------------------------------------------- YA ne mih / mohla znay̆ty dorohu, tomu shcho ya ne mav / mala mapy mista.
(Aš) negalėjau jo suprasti, nes muzika buvo tokia garsi / triukšminga. Я-не-м-г /--о-л---ого---оз---ти, -о-у -- музика---ла зана--- -уч-а. Я н_ м__ / м____ й___ з_________ т___ щ_ м_____ б___ з______ г_____ Я н- м-г / м-г-а й-г- з-о-у-і-и- т-м- щ- м-з-к- б-л- з-н-д-о г-ч-а- ------------------------------------------------------------------- Я не міг / могла його зрозуміти, тому що музика була занадто гучна. 0
Y---- mi- / -o-la----ho z-o--m--y----m- -hch--muz------la-za-ad-o -uchna. Y_ n_ m__ / m____ y̆___ z_________ t___ s____ m_____ b___ z______ h______ Y- n- m-h / m-h-a y-o-o z-o-u-i-y- t-m- s-c-o m-z-k- b-l- z-n-d-o h-c-n-. ------------------------------------------------------------------------- YA ne mih / mohla y̆oho zrozumity, tomu shcho muzyka bula zanadto huchna.
(Aš) turėjau važiuoti taksi. Я по---ен--ув-/ ----нна----а у-я----аксі. Я п______ б__ / п______ б___ у____ т_____ Я п-в-н-н б-в / п-в-н-а б-л- у-я-и т-к-і- ----------------------------------------- Я повинен був / повинна була узяти таксі. 0
Y--p--y--n--u--- ----nn----la -zy-ty ta-s-. Y_ p______ b__ / p______ b___ u_____ t_____ Y- p-v-n-n b-v / p-v-n-a b-l- u-y-t- t-k-i- ------------------------------------------- YA povynen buv / povynna bula uzyaty taksi.
(Aš) turėjau nusipirkti miesto planą. Я---в-не------/ п--и--а-------у-ити-м-----іст-. Я п______ б__ / п______ б___ к_____ м___ м_____ Я п-в-н-н б-в / п-в-н-а б-л- к-п-т- м-п- м-с-а- ----------------------------------------------- Я повинен був / повинна була купити мапу міста. 0
YA-p-v-ne--bu--/-p--yn---b-l- -u-yty mapu --st-. Y_ p______ b__ / p______ b___ k_____ m___ m_____ Y- p-v-n-n b-v / p-v-n-a b-l- k-p-t- m-p- m-s-a- ------------------------------------------------ YA povynen buv / povynna bula kupyty mapu mista.
(Aš) turėjau išjungti radiją. Я-п---н-н-б-в / по-и--а була-вимк-у---р--і-. Я п______ б__ / п______ б___ в_______ р_____ Я п-в-н-н б-в / п-в-н-а б-л- в-м-н-т- р-д-о- -------------------------------------------- Я повинен був / повинна була вимкнути радіо. 0
Y- --v--e- bu- - p-v--na------vymkn-ty -ad--. Y_ p______ b__ / p______ b___ v_______ r_____ Y- p-v-n-n b-v / p-v-n-a b-l- v-m-n-t- r-d-o- --------------------------------------------- YA povynen buv / povynna bula vymknuty radio.

Geriau kalbą išmoksite užsienyje!

Suaugusieji kalbų mokosi ne taip lengvai kaip vaikai. Jų smegenys yra visiškai išsivysčiusios Todėl jos nebegali sukurti naujų tinklų. Tačiau ir būdami suaugę galime puikiai išmokti naują kalbą! Tam reikia nukeliauti į šalį, kurioje ja kalbama. Užsienio kalbą ypač gerai sekasi mokytis užsienyje. Tie, kas yra kada nors vykę į kalbos mokymosi atostogas, tai žino. Geriau kalbos išmokstama jos natūralioje aplinkoje. Neseniai atliktas tyrimas priėjo įdomių išvadų. Pasirodo, kad užsienyje mokydamasis naujos kalbos, žmogus jos išmoksta kitaip ! Smegenys gali apdoroti užsienio kalbą kaip gimtąją. Tyrėjai ilgą laiką manė, kad egzistuoja skirtingi mokymosi procesai. Atrodo, kad šis eksperimentas tai įrodė. Grupė dalyvių turėjo išmokti netikrą kalbą. Dalis grupės lankė įprastas pamokas. Kita dalis mokėsi užsienio šalį imituojančioje aplinkoje. Tiems dalyviams teko orientuotis nepažįstamoje aplinkoje. Visi, su kuriais jie bendravo, kalbėjo naująja kalba. Dėl šios priežasties šios grupės studentai buvo ne tokie kaip visi besimokantieji kalbų. Jie priklausė nepažįstamai bendruomenei. Taip jie buvo priversti greitai išmokti kalbos. Po šiek tiek laiko dalyviai buvo testuojami. Abi grupės pademonstravo vienodai gerus naujosios kalbos įgūdžius. Tačiau smegenys tą kalbą apdorodavo skirtingai! Tų, kurie mokėsi „užsienyje“, smegenys buvo ypatingai aktyvios. Jų smegenys priėmė užsienio kalbos gramatiką kaip savą. Tie patys mechanizmai veikia gimtakalbių smegenyse. Kalbos mokymosi atostogos yra maloniausias ir efektyviausias mokymosi būdas!