Това -и---вл--ъ- за --р-и-?
Т___ л_ е в_____ з_ Б______
Т-в- л- е в-а-ъ- з- Б-р-и-?
---------------------------
Това ли е влакът за Берлин? 0 To-- -i-ye vl---t za --r-in?T___ l_ y_ v_____ z_ B______T-v- l- y- v-a-y- z- B-r-i-?----------------------------Tova li ye vlakyt za Berlin?
Ко----------- вл---т-- Б----н?
К___ п_______ в_____ в Б______
К-г- п-и-т-г- в-а-ъ- в Б-р-и-?
------------------------------
Кога пристига влакът в Берлин? 0 K-g---ris-i-a -laky--- Be-l--?K___ p_______ v_____ v B______K-g- p-i-t-g- v-a-y- v B-r-i-?------------------------------Koga pristiga vlakyt v Berlin?
С----ият --гон - в --а- н--вла-а.
С_______ в____ е в к___ н_ в_____
С-а-н-я- в-г-н е в к-а- н- в-а-а-
---------------------------------
Спалният вагон е в края на влака. 0 Sp-l--ya--v-g-n -- v ---ya-n----a-a.S________ v____ y_ v k____ n_ v_____S-a-n-y-t v-g-n y- v k-a-a n- v-a-a-------------------------------------Spalniyat vagon ye v kraya na vlaka.
А ---е --ваг----е-т---нт-т- –-В-н-ч--ото.
А к___ е в_________________ – В н________
А к-д- е в-г-н-р-с-о-а-т-т- – В н-ч-л-т-.
-----------------------------------------
А къде е вагон-ресторантът? – В началото. 0 A-k--e--e --go--re---r-n-yt? - V n--ha--t-.A k___ y_ v_________________ – V n_________A k-d- y- v-g-n-r-s-o-a-t-t- – V n-c-a-o-o--------------------------------------------A kyde ye vagon-restorantyt? – V nachaloto.
Може-л- да -пя в --ед--а?
М___ л_ д_ с__ в с_______
М-ж- л- д- с-я в с-е-а-а-
-------------------------
Може ли да спя в средата? 0 Mo--e--i da s--a ----ed-ta?M____ l_ d_ s___ v s_______M-z-e l- d- s-y- v s-e-a-a----------------------------Mozhe li da spya v sredata?
Ar čia galima gauti ko nors (pa) valgyti ir (atsi) gerti?
Тук може ли да--е-ку-- н-----а-яд--е --пие-е?
Т__ м___ л_ д_ с_ к___ н___ з_ я____ и п_____
Т-к м-ж- л- д- с- к-п- н-щ- з- я-е-е и п-е-е-
---------------------------------------------
Тук може ли да се купи нещо за ядене и пиене? 0 T-k -o--- -- ---------- ------o--a y---ne-i --e-e?T__ m____ l_ d_ s_ k___ n______ z_ y_____ i p_____T-k m-z-e l- d- s- k-p- n-s-c-o z- y-d-n- i p-e-e---------------------------------------------------Tuk mozhe li da se kupi neshcho za yadene i piene?
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
Ar čia galima gauti ko nors (pa) valgyti ir (atsi) gerti?
Тук може ли да се купи нещо за ядене и пиене?
Tuk mozhe li da se kupi neshcho za yadene i piene?
Kai kūdikiai mokosi kalbėti, jie sutelkia dėmesį į tėvų lūpas.
Tai išsiaiškino raidos psichologijos tyrinėtojai.
Kūdikiai pradeda skaityti iš lūpų būdami maždaug pusės metų amžiaus.
Taip jie išmoksta tinkamai sudėti lūpas tariant žodžius.
Kai vaikui sukanka vieneri, jie jau gali suprasti keletą žodžių.
Tada jie vėl pradeda žiūrėti žmonėms į akis.
Tai darydami jie surenka pakankamai daug svarbios informacijos.
Žiūrėdami tėvams į akis, jie gali nustatyti, ar šie yra laimingi, ar liūdni.
Taip jie susipažįsta su jausmų pasauliu.
Pasidaro dar įdomiau, kai kas nors su jais ima kalbėti užsienietiškai.
Tada kūdikiai vėl imasi skaityti iš lūpų.
Taip jie išmoksta formuoti užsienietiškus žodžius.
Todėl, kai kalbate su kūdikiais, visada į juos žiūrėkite.
Taip pat kūdikiams mokantis kalbos būtinas dialogas.
Dažnai tėvai atkartoja tai, ką sako kūdikiai.
Taip kūdikiai sulaukia atsako.
Tai jiems ypač svarbu.
Tuomet jie žino, kad buvo suprasti.
Toks patvirtinimas juos motyvuoja.
Jie ir toliau smaginasi mokydamiesi kalbėti.
Tad tik garso įrašų vaikams nepakanka.
Tyrimai parodė, kad kūdikiai išties sugeba skaityti iš lūpų.
Eksperimentų metu jiems buvo rodomas vaizdo įrašas be garso.
Tie įrašai buvo daryti tiek gimtąja, tiek užsienio kalba.
Kūdikiai daug ilgiau stebėjo įrašus gimtąja kalba.
Jie akivaizdžiai kreipė į juos daugiau dėmesio.
Tačiau pirmieji kūdikių žodžiai yra tokie patys visame pasaulyje.
„Mama“ ir „tėtis“ – lengva ištarti visomis kalbomis!