Pasikalbėjimų knygelė

lt didelis — mažas (Antonimai)   »   nn stor - liten

68 [šešiasdešimt aštuoni]

didelis — mažas (Antonimai)

didelis — mažas (Antonimai)

68 [sekstiåtte]

stor - liten

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
didelis ir mažas stor-o- -i--n s___ o_ l____ s-o- o- l-t-n ------------- stor og liten 0
Dramblys yra didelis. El-f-n-e- -- ---r. E________ e_ s____ E-e-a-t-n e- s-o-. ------------------ Elefanten er stor. 0
Pelė yra maža. Mus- er ----. M___ e_ l____ M-s- e- l-t-. ------------- Musa er lita. 0
tamsus ir šviesus m-rk-og--ys m___ o_ l__ m-r- o- l-s ----------- mørk og lys 0
Naktis yra tamsi. N--ta ---m-rk. N____ e_ m____ N-t-a e- m-r-. -------------- Natta er mørk. 0
Diena yra šviesi. D-g-n er -y-. D____ e_ l___ D-g-n e- l-s- ------------- Dagen er lys. 0
senas ir jaunas g--a-------g g____ o_ u__ g-m-l o- u-g ------------ gamal og ung 0
Mūsų senelis yra labai senas. B------- vår--r ve---g--a-al. B_______ v__ e_ v_____ g_____ B-s-e-a- v-r e- v-l-i- g-m-l- ----------------------------- Bestefar vår er veldig gamal. 0
Prieš septyniasdešimt metų jis buvo dar jaunas. F----yt-i--r -ida--v-------u--. F__ s____ å_ s____ v__ h__ u___ F-r s-t-i å- s-d-n v-r h-n u-g- ------------------------------- For sytti år sidan var han ung. 0
gražus ir bjaurus fin o--s-y-g f__ o_ s____ f-n o- s-y-g ------------ fin og stygg 0
Drugelis yra gražus. S-marfu--en -r f-n. S__________ e_ f___ S-m-r-u-l-n e- f-n- ------------------- Sumarfuglen er fin. 0
Voras yra bjaurus. Edd--ko-p-n-er s-ygg. E__________ e_ s_____ E-d-r-o-p-n e- s-y-g- --------------------- Edderkoppen er stygg. 0
storas ir plonas tjukk -- ---n t____ o_ t___ t-u-k o- t-n- ------------- tjukk og tynn 0
Moteris, sverianti 100 (šimtą) kilogramų, yra stora. E---v-nne------ndr--ki-------j-k-. E_ k_____ p_ h_____ k___ e_ t_____ E- k-i-n- p- h-n-r- k-l- e- t-u-k- ---------------------------------- Ei kvinne på hundre kilo er tjukk. 0
Vyras, sveriantis 50 (penkiasdešmt) kilogramų, yra plonas. Ein-m-nn--å f--t- --lo--------. E__ m___ p_ f____ k___ e_ t____ E-n m-n- p- f-m-i k-l- e- t-n-. ------------------------------- Ein mann på femti kilo er tynn. 0
brangus ir pigus dy-----b----g d__ o_ b_____ d-r o- b-l-e- ------------- dyr og billeg 0
Automobilis yra brangus. Bilen er dy-. B____ e_ d___ B-l-n e- d-r- ------------- Bilen er dyr. 0
Laikraštis yra pigus. Av-sa-e- ----eg. A____ e_ b______ A-i-a e- b-l-e-. ---------------- Avisa er billeg. 0

Kalbos kodų perjungimas

Vis daugiau žmonių auga dvikalbėse šeimose. Jie gali kalbėti daugiau nei viena kalba. Daugelis jų dažnai tas kalbas naudoja pakaitomis. Jie nusprendžia, kurią kalbą naudoti tam tikroje situacijoje. Pavyzdžiui, viena kalba jie kalba darbe, kita – namie. Tai darydami jie prisitaiko prie aplinkos. Tačiau taip pat yra galimybė keisti kalbas spontaniškai. Šis fenomenas vadinamas kalbos kodų perjungimu . Keičiant kalbos kodą, kalba pasikeičia vidury kalbėjimo. Tam gali būti daug įvairių priežasčių. Dažnai jie negali rasti tinkamo vienos kalbos žodžio. Kita kalba jie gali geriau save išreikšti. Taip pat gali būti, kad kalbėtojas labiau savimi pasitiki naudodamas vieną kurią kalbą. Jie naudoją šią kalbą privatiems arba asmeniniams reikalams. Kartais kalboje neegzistuoja tam tikras žodis. Tokiu atveju, kalbėtojas turi keisti kalbos kodą. Kartais jie keičia kalbą tam, kad nebūtų suprasti. Tokiu atveju, kalbos kodo pakeitimas tampa lyg ir slapta kalba. Anksčiau toks kalbų maišymas buvo kritikuojamas. Buvo manoma, kad kalbėtojas nesugeba taisyklingai kalbėti nė viena kalba. Šiandien į tai žiūrima kitaip. Kodų keitimas yra laikomas specialia lingvistine kompetencija. Gali būti įdomu stebėti kaip kalbėtojai keičia kalbos kodus. Dažnai jie keičia ne tik kalbą. Keičiami ir kiti bendravimo elementai. Daugelis kita kalba kalba greičiau, garsiau arba labiau akcentuoja. Arba staiga ima daugiau gestikuliuoti, keičia veido išraiškas. Todėl kodo keitimas visada šiek tiek keičia ir kultūrą...