Pasikalbėjimų knygelė

lt didelis — mažas (Antonimai)   »   da stor – lille

68 [šešiasdešimt aštuoni]

didelis — mažas (Antonimai)

didelis — mažas (Antonimai)

68 [otteogtres]

stor – lille

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių danų Žaisti Daugiau
didelis ir mažas st----g --l-e s___ o_ l____ s-o- o- l-l-e ------------- stor og lille 0
Dramblys yra didelis. Ele-a-ten--r--t-r. E________ e_ s____ E-e-a-t-n e- s-o-. ------------------ Elefanten er stor. 0
Pelė yra maža. Mu-en er lil-e. M____ e_ l_____ M-s-n e- l-l-e- --------------- Musen er lille. 0
tamsus ir šviesus mø-- o- -ys m___ o_ l__ m-r- o- l-s ----------- mørk og lys 0
Naktis yra tamsi. Nat-en-er-m---. N_____ e_ m____ N-t-e- e- m-r-. --------------- Natten er mørk. 0
Diena yra šviesi. Dag-n -- --s. D____ e_ l___ D-g-n e- l-s- ------------- Dagen er lys. 0
senas ir jaunas gamme---g-ung g_____ o_ u__ g-m-e- o- u-g ------------- gammel og ung 0
Mūsų senelis yra labai senas. V--es m----- /--a-f-- er m---t ga--el. V____ m_____ / f_____ e_ m____ g______ V-r-s m-r-a- / f-r-a- e- m-g-t g-m-e-. -------------------------------------- Vores morfar / farfar er meget gammel. 0
Prieš septyniasdešimt metų jis buvo dar jaunas. F-r 70 år --d-n var --- -t-------g. F__ 7_ å_ s____ v__ h__ s_____ u___ F-r 7- å- s-d-n v-r h-n s-a-i- u-g- ----------------------------------- For 70 år siden var han stadig ung. 0
gražus ir bjaurus s--k o--g--m s___ o_ g___ s-u- o- g-i- ------------ smuk og grim 0
Drugelis yra gražus. Som---fug-e- -r-sm--. S___________ e_ s____ S-m-e-f-g-e- e- s-u-. --------------------- Sommerfuglen er smuk. 0
Voras yra bjaurus. E-derk-pp-n -r-gr-m. E__________ e_ g____ E-d-r-o-p-n e- g-i-. -------------------- Edderkoppen er grim. 0
storas ir plonas tyk-o---y-d t__ o_ t___ t-k o- t-n- ----------- tyk og tynd 0
Moteris, sverianti 100 (šimtą) kilogramų, yra stora. En --in-- ---100-k--- er -yk. E_ k_____ p_ 1__ k___ e_ t___ E- k-i-d- p- 1-0 k-l- e- t-k- ----------------------------- En kvinde på 100 kilo er tyk. 0
Vyras, sveriantis 50 (penkiasdešmt) kilogramų, yra plonas. E--m--d p--5----lo e-----d. E_ m___ p_ 5_ k___ e_ t____ E- m-n- p- 5- k-l- e- t-n-. --------------------------- En mand på 50 kilo er tynd. 0
brangus ir pigus d-r -- bil-ig d__ o_ b_____ d-r o- b-l-i- ------------- dyr og billig 0
Automobilis yra brangus. B--e---r -y-. B____ e_ d___ B-l-n e- d-r- ------------- Bilen er dyr. 0
Laikraštis yra pigus. A--s-n--r b-l-ig. A_____ e_ b______ A-i-e- e- b-l-i-. ----------------- Avisen er billig. 0

Kalbos kodų perjungimas

Vis daugiau žmonių auga dvikalbėse šeimose. Jie gali kalbėti daugiau nei viena kalba. Daugelis jų dažnai tas kalbas naudoja pakaitomis. Jie nusprendžia, kurią kalbą naudoti tam tikroje situacijoje. Pavyzdžiui, viena kalba jie kalba darbe, kita – namie. Tai darydami jie prisitaiko prie aplinkos. Tačiau taip pat yra galimybė keisti kalbas spontaniškai. Šis fenomenas vadinamas kalbos kodų perjungimu . Keičiant kalbos kodą, kalba pasikeičia vidury kalbėjimo. Tam gali būti daug įvairių priežasčių. Dažnai jie negali rasti tinkamo vienos kalbos žodžio. Kita kalba jie gali geriau save išreikšti. Taip pat gali būti, kad kalbėtojas labiau savimi pasitiki naudodamas vieną kurią kalbą. Jie naudoją šią kalbą privatiems arba asmeniniams reikalams. Kartais kalboje neegzistuoja tam tikras žodis. Tokiu atveju, kalbėtojas turi keisti kalbos kodą. Kartais jie keičia kalbą tam, kad nebūtų suprasti. Tokiu atveju, kalbos kodo pakeitimas tampa lyg ir slapta kalba. Anksčiau toks kalbų maišymas buvo kritikuojamas. Buvo manoma, kad kalbėtojas nesugeba taisyklingai kalbėti nė viena kalba. Šiandien į tai žiūrima kitaip. Kodų keitimas yra laikomas specialia lingvistine kompetencija. Gali būti įdomu stebėti kaip kalbėtojai keičia kalbos kodus. Dažnai jie keičia ne tik kalbą. Keičiami ir kiti bendravimo elementai. Daugelis kita kalba kalba greičiau, garsiau arba labiau akcentuoja. Arba staiga ima daugiau gestikuliuoti, keičia veido išraiškas. Todėl kodo keitimas visada šiek tiek keičia ir kultūrą...