Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   sv måste något

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [sjuttiotvå]

måste något

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių švedų Žaisti Daugiau
privalėti / turėti m-s-e m____ m-s-e ----- måste 0
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. Jag-måste --ic-- i-------v-t. J__ m____ s_____ i___ b______ J-g m-s-e s-i-k- i-ä- b-e-e-. ----------------------------- Jag måste skicka iväg brevet. 0
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. Ja--mås-e---t--a h-te-le-. J__ m____ b_____ h________ J-g m-s-e b-t-l- h-t-l-e-. -------------------------- Jag måste betala hotellet. 0
Tu turi anksti keltis. D- mås-e--å --- t--ig-. D_ m____ g_ u__ t______ D- m-s-e g- u-p t-d-g-. ----------------------- Du måste gå upp tidigt. 0
Tu turi daug dirbti. Du-m-s-- a-b--a-------. D_ m____ a_____ m______ D- m-s-e a-b-t- m-c-e-. ----------------------- Du måste arbeta mycket. 0
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. Du m--te v-r- ---k-li-. D_ m____ v___ p________ D- m-s-e v-r- p-n-t-i-. ----------------------- Du måste vara punktlig. 0
Jis turi prisipilti degalų. Han -å-te-t-nk-. H__ m____ t_____ H-n m-s-e t-n-a- ---------------- Han måste tanka. 0
Jis turi suremontuoti automobilį. Han ----e-r-p-rer-------. H__ m____ r_______ b_____ H-n m-s-e r-p-r-r- b-l-n- ------------------------- Han måste reparera bilen. 0
Jis turi nuplauti automobilį. H-n---s-- ----t- b-l-n. H__ m____ t_____ b_____ H-n m-s-e t-ä-t- b-l-n- ----------------------- Han måste tvätta bilen. 0
Ji turi apsipirkti. H-n mås-----nd--. H__ m____ h______ H-n m-s-e h-n-l-. ----------------- Hon måste handla. 0
Ji turi tvarkyti butą. Ho--m-ste-s-äd- l-g-nh----. H__ m____ s____ l__________ H-n m-s-e s-ä-a l-g-n-e-e-. --------------------------- Hon måste städa lägenheten. 0
Ji turi skalbti skalbinius. H-n m-s-e-t-ät-a--vätte-. H__ m____ t_____ t_______ H-n m-s-e t-ä-t- t-ä-t-n- ------------------------- Hon måste tvätta tvätten. 0
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. Vi m---e-s--r- g-----l ---lan. V_ m____ s____ g_ t___ s______ V- m-s-e s-a-t g- t-l- s-o-a-. ------------------------------ Vi måste snart gå till skolan. 0
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. Vi -åste--n--- g--t-ll-ar-----. V_ m____ s____ g_ t___ a_______ V- m-s-e s-a-t g- t-l- a-b-t-t- ------------------------------- Vi måste snart gå till arbetet. 0
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. Vi må-te -nart gå--il- --karen. V_ m____ s____ g_ t___ l_______ V- m-s-e s-a-t g- t-l- l-k-r-n- ------------------------------- Vi måste snart gå till läkaren. 0
(Jūs) turite laukti autobuso. Ni----te -ä--a--å ---sen. N_ m____ v____ p_ b______ N- m-s-e v-n-a p- b-s-e-. ------------------------- Ni måste vänta på bussen. 0
(Jūs) turite laukti traukinio. N- m-st--vä--a-p--t-get. N_ m____ v____ p_ t_____ N- m-s-e v-n-a p- t-g-t- ------------------------ Ni måste vänta på tåget. 0
(Jūs) turite laukti taksi. Ni --ste vä------ ta-in. N_ m____ v____ p_ t_____ N- m-s-e v-n-a p- t-x-n- ------------------------ Ni måste vänta på taxin. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + švedų (1-100) MP3 švedų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…