Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   pl musieć coś

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [siedemdziesiąt dwa]

musieć coś

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių lenkų Žaisti Daugiau
privalėti / turėti m-si-ć m_____ m-s-e- ------ musieć 0
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. M-szę wy--ać t-n l---. M____ w_____ t__ l____ M-s-ę w-s-a- t-n l-s-. ---------------------- Muszę wysłać ten list. 0
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. M--z- ----a-ić------t-l. M____ z_______ z_ h_____ M-s-ę z-p-a-i- z- h-t-l- ------------------------ Muszę zapłacić za hotel. 0
Tu turi anksti keltis. M--isz -s--ć wc-eśni-. M_____ w____ w________ M-s-s- w-t-ć w-z-ś-i-. ---------------------- Musisz wstać wcześnie. 0
Tu turi daug dirbti. Mu-i-z ---o p-ac-wa-. M_____ d___ p________ M-s-s- d-ż- p-a-o-a-. --------------------- Musisz dużo pracować. 0
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. Musi----y- --n---al-ie. M_____ b__ p___________ M-s-s- b-ć p-n-t-a-n-e- ----------------------- Musisz być punktualnie. 0
Jis turi prisipilti degalų. O- m----za-a-ko---. O_ m___ z__________ O- m-s- z-t-n-o-a-. ------------------- On musi zatankować. 0
Jis turi suremontuoti automobilį. O---u-i na--aw-ć-sa-o-h--. O_ m___ n_______ s________ O- m-s- n-p-a-i- s-m-c-ó-. -------------------------- On musi naprawić samochód. 0
Jis turi nuplauti automobilį. On---s-------sa--c---. O_ m___ u___ s________ O- m-s- u-y- s-m-c-ó-. ---------------------- On musi umyć samochód. 0
Ji turi apsipirkti. O-a m-si zr-bi- z-k--y. O__ m___ z_____ z______ O-a m-s- z-o-i- z-k-p-. ----------------------- Ona musi zrobić zakupy. 0
Ji turi tvarkyti butą. O---musi p-----ąt--------k-ni-. O__ m___ p_________ m__________ O-a m-s- p-s-r-ą-a- m-e-z-a-i-. ------------------------------- Ona musi posprzątać mieszkanie. 0
Ji turi skalbti skalbinius. O----u-i-zr---- ----ie. O__ m___ z_____ p______ O-a m-s- z-o-i- p-a-i-. ----------------------- Ona musi zrobić pranie. 0
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. Musi-y--araz-i----o----o-y. M_____ z____ i__ d_ s______ M-s-m- z-r-z i-ć d- s-k-ł-. --------------------------- Musimy zaraz iść do szkoły. 0
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. Mu-i-- --raz i---d-----c-. M_____ z____ i__ d_ p_____ M-s-m- z-r-z i-ć d- p-a-y- -------------------------- Musimy zaraz iść do pracy. 0
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. M-si-y -ar----ść d---e--rza. M_____ z____ i__ d_ l_______ M-s-m- z-r-z i-ć d- l-k-r-a- ---------------------------- Musimy zaraz iść do lekarza. 0
(Jūs) turite laukti autobuso. M-sic---po--eka- n- au--bus. M______ p_______ n_ a_______ M-s-c-e p-c-e-a- n- a-t-b-s- ---------------------------- Musicie poczekać na autobus. 0
(Jūs) turite laukti traukinio. Mu-ici-------k----- ---i-g. M______ p_______ n_ p______ M-s-c-e p-c-e-a- n- p-c-ą-. --------------------------- Musicie poczekać na pociąg. 0
(Jūs) turite laukti taksi. Mus---e---c-ek---n--t-k-ó-kę. M______ p_______ n_ t________ M-s-c-e p-c-e-a- n- t-k-ó-k-. ----------------------------- Musicie poczekać na taksówkę. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + lenkų (1-100) MP3 lenkų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…