Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   uk Щось мусити

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [сімдесят два]

72 [simdesyat dva]

Щось мусити

Shchosʹ musyty

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ukrainiečių Žaisti Daugiau
privalėti / turėti Мус-ти М_____ М-с-т- ------ Мусити 0
M-sy-y M_____ M-s-t- ------ Musyty
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. Я м--у--і--рав--и лис-. Я м___ в_________ л____ Я м-ш- в-д-р-в-т- л-с-. ----------------------- Я мушу відправити лист. 0
YA-m--hu-vi-pravy-- -y--. Y_ m____ v_________ l____ Y- m-s-u v-d-r-v-t- l-s-. ------------------------- YA mushu vidpravyty lyst.
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. Я--у-у -----тити -а -оте--. Я м___ з________ з_ г______ Я м-ш- з-п-а-и-и з- г-т-л-. --------------------------- Я мушу заплатити за готель. 0
Y- mus-- -apla-y---z- ho-e-ʹ. Y_ m____ z________ z_ h______ Y- m-s-u z-p-a-y-y z- h-t-l-. ----------------------------- YA mushu zaplatyty za hotelʹ.
Tu turi anksti keltis. Т- -ус-- --т-----ано. Т_ м____ в_____ р____ Т- м-с-ш в-т-т- р-н-. --------------------- Ти мусиш встати рано. 0
Ty --sysh-vs---y ran-. T_ m_____ v_____ r____ T- m-s-s- v-t-t- r-n-. ---------------------- Ty musysh vstaty rano.
Tu turi daug dirbti. Ти-му--- -аг-т----а----ти. Т_ м____ б_____ п_________ Т- м-с-ш б-г-т- п-а-ю-а-и- -------------------------- Ти мусиш багато працювати. 0
Ty m--ys----h-t-----t--u-a--. T_ m_____ b_____ p___________ T- m-s-s- b-h-t- p-a-s-u-a-y- ----------------------------- Ty musysh bahato pratsyuvaty.
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. Т---у-иш---ти-п-н--у-л---м. Т_ м____ б___ п____________ Т- м-с-ш б-т- п-н-т-а-ь-и-. --------------------------- Ти мусиш бути пунктуальним. 0
Ty -us-sh b----pu-k--a-ʹ-ym. T_ m_____ b___ p____________ T- m-s-s- b-t- p-n-t-a-ʹ-y-. ---------------------------- Ty musysh buty punktualʹnym.
Jis turi prisipilti degalų. Ві--му--т--запр----ися. В__ м_____ з___________ В-н м-с-т- з-п-а-и-и-я- ----------------------- Він мусить заправитися. 0
Vin mu-y-ʹ-z--ra----s--. V__ m_____ z____________ V-n m-s-t- z-p-a-y-y-y-. ------------------------ Vin musytʹ zapravytysya.
Jis turi suremontuoti automobilį. В-н --с--ь р-монту---и-авто------. В__ м_____ р__________ а__________ В-н м-с-т- р-м-н-у-а-и а-т-м-б-л-. ---------------------------------- Він мусить ремонтувати автомобіль. 0
Vi----sy-ʹ --m---u-aty a---m-bi--. V__ m_____ r__________ a__________ V-n m-s-t- r-m-n-u-a-y a-t-m-b-l-. ---------------------------------- Vin musytʹ remontuvaty avtomobilʹ.
Jis turi nuplauti automobilį. В-- м---т--ми-- а-то-о-іль. В__ м_____ м___ а__________ В-н м-с-т- м-т- а-т-м-б-л-. --------------------------- Він мусить мити автомобіль. 0
V---m---t- m--- -v-o--bi--. V__ m_____ m___ a__________ V-n m-s-t- m-t- a-t-m-b-l-. --------------------------- Vin musytʹ myty avtomobilʹ.
Ji turi apsipirkti. В--- -у--ть ---ит---акупи. В___ м_____ р_____ з______ В-н- м-с-т- р-б-т- з-к-п-. -------------------------- Вона мусить робити закупи. 0
Vona mu-yt- -----y ----p-. V___ m_____ r_____ z______ V-n- m-s-t- r-b-t- z-k-p-. -------------------------- Vona musytʹ robyty zakupy.
Ji turi tvarkyti butą. В-н- мусит- ----рати ----т-ру. В___ м_____ п_______ к________ В-н- м-с-т- п-и-р-т- к-а-т-р-. ------------------------------ Вона мусить прибрати квартиру. 0
Vo-- musy-ʹ p-yb-aty-kvart-ru. V___ m_____ p_______ k________ V-n- m-s-t- p-y-r-t- k-a-t-r-. ------------------------------ Vona musytʹ prybraty kvartyru.
Ji turi skalbti skalbinius. В--а---си-- ---ти----изн-. В___ м_____ п____ б_______ В-н- м-с-т- п-а-и б-л-з-у- -------------------------- Вона мусить прати білизну. 0
V-n--musy-ʹ --a-- --l-z-u. V___ m_____ p____ b_______ V-n- m-s-t- p-a-y b-l-z-u- -------------------------- Vona musytʹ praty bilyznu.
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. Ми -у--м- --г-йн- --и--о--к-ли. М_ м_____ н______ й__ д_ ш_____ М- м-с-м- н-г-й-о й-и д- ш-о-и- ------------------------------- Ми мусимо негайно йти до школи. 0
My-m--------h----o ---y-d---h--ly. M_ m_____ n______ y̆__ d_ s______ M- m-s-m- n-h-y-n- y-t- d- s-k-l-. ---------------------------------- My musymo nehay̆no y̆ty do shkoly.
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. Ми----им--н-га-н---т------о-от-. М_ м_____ н______ й__ н_ р______ М- м-с-м- н-г-й-о й-и н- р-б-т-. -------------------------------- Ми мусимо негайно йти на роботу. 0
My m-s-mo ------no---t- ----obo-u. M_ m_____ n______ y̆__ n_ r______ M- m-s-m- n-h-y-n- y-t- n- r-b-t-. ---------------------------------- My musymo nehay̆no y̆ty na robotu.
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. М- -у-им- ----------и д- ---ар-. М_ м_____ н______ й__ д_ л______ М- м-с-м- н-г-й-о й-и д- л-к-р-. -------------------------------- Ми мусимо негайно йти до лікаря. 0
M- musy-- ne-ay̆no-y-t- do-li-a---. M_ m_____ n______ y̆__ d_ l_______ M- m-s-m- n-h-y-n- y-t- d- l-k-r-a- ----------------------------------- My musymo nehay̆no y̆ty do likarya.
(Jūs) turite laukti autobuso. В--м----е--е-а-и на а-то---. В_ м_____ ч_____ н_ а_______ В- м-с-т- ч-к-т- н- а-т-б-с- ---------------------------- Ви мусите чекати на автобус. 0
V---u-y-e c---a----- -v-obus. V_ m_____ c______ n_ a_______ V- m-s-t- c-e-a-y n- a-t-b-s- ----------------------------- Vy musyte chekaty na avtobus.
(Jūs) turite laukti traukinio. В- му-и-е ч-кати ----ої--. В_ м_____ ч_____ н_ п_____ В- м-с-т- ч-к-т- н- п-ї-д- -------------------------- Ви мусите чекати на поїзд. 0
Vy -usyte ch-k--y ---po--z-. V_ m_____ c______ n_ p_____ V- m-s-t- c-e-a-y n- p-i-z-. ---------------------------- Vy musyte chekaty na poïzd.
(Jūs) turite laukti taksi. Ви -ус-те-ч--ати-н-------. В_ м_____ ч_____ н_ т_____ В- м-с-т- ч-к-т- н- т-к-і- -------------------------- Ви мусите чекати на таксі. 0
Vy -u-y-e c--k-t--na-----i. V_ m_____ c______ n_ t_____ V- m-s-t- c-e-a-y n- t-k-i- --------------------------- Vy musyte chekaty na taksi.

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…