Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   no måtte noe

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [syttito]

måtte noe

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių norvegų Žaisti Daugiau
privalėti / turėti m-tte m____ m-t-e ----- måtte 0
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. Jeg-m---end- ----et. J__ m_ s____ b______ J-g m- s-n-e b-e-e-. -------------------- Jeg må sende brevet. 0
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. J-- ---b-t-l- h----l-t. J__ m_ b_____ h________ J-g m- b-t-l- h-t-l-e-. ----------------------- Jeg må betale hotellet. 0
Tu turi anksti keltis. Du-m--s-å -p- -i-li-. D_ m_ s__ o__ t______ D- m- s-å o-p t-d-i-. --------------------- Du må stå opp tidlig. 0
Tu turi daug dirbti. D--må job-e-mye. D_ m_ j____ m___ D- m- j-b-e m-e- ---------------- Du må jobbe mye. 0
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. Du----k--m--i t--e. D_ m_ k____ i t____ D- m- k-m-e i t-d-. ------------------- Du må komme i tide. 0
Jis turi prisipilti degalų. H-n må----l- --n---. H__ m_ f____ b______ H-n m- f-l-e b-n-i-. -------------------- Han må fylle bensin. 0
Jis turi suremontuoti automobilį. H-n--å-r--arer---il--. H__ m_ r_______ b_____ H-n m- r-p-r-r- b-l-n- ---------------------- Han må reparere bilen. 0
Jis turi nuplauti automobilį. H-n-m- -a--- -i-en. H__ m_ v____ b_____ H-n m- v-s-e b-l-n- ------------------- Han må vaske bilen. 0
Ji turi apsipirkti. H----- ha-dle. H__ m_ h______ H-n m- h-n-l-. -------------- Hun må handle. 0
Ji turi tvarkyti butą. Hu--m----s-e-l-i---h---n. H__ m_ v____ l___________ H-n m- v-s-e l-i-i-h-t-n- ------------------------- Hun må vaske leiligheten. 0
Ji turi skalbti skalbinius. H-n -å-vaske --y. H__ m_ v____ t___ H-n m- v-s-e t-y- ----------------- Hun må vaske tøy. 0
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. Vi m- -nart gå -----o--n. V_ m_ s____ g_ p_ s______ V- m- s-a-t g- p- s-o-e-. ------------------------- Vi må snart gå på skolen. 0
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. Vi -- -na------p---o--. V_ m_ s____ g_ p_ j____ V- m- s-a-t g- p- j-b-. ----------------------- Vi må snart gå på jobb. 0
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. V- -å snar- gå-t----e-en. V_ m_ s____ g_ t__ l_____ V- m- s-a-t g- t-l l-g-n- ------------------------- Vi må snart gå til legen. 0
(Jūs) turite laukti autobuso. D-re--- ve--e p- ---sen. D___ m_ v____ p_ b______ D-r- m- v-n-e p- b-s-e-. ------------------------ Dere må vente på bussen. 0
(Jūs) turite laukti traukinio. De---må-ve-t--p--to--t. D___ m_ v____ p_ t_____ D-r- m- v-n-e p- t-g-t- ----------------------- Dere må vente på toget. 0
(Jūs) turite laukti taksi. De-- må ------på----sj--. D___ m_ v____ p_ d_______ D-r- m- v-n-e p- d-o-j-n- ------------------------- Dere må vente på drosjen. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + norvegų (1-100) MP3 norvegų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…