Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   it dover fare qualcosa

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [settantadue]

dover fare qualcosa

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių italų Žaisti Daugiau
privalėti / turėti dove-e d_____ d-v-r- ------ dovere 0
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. D--- --e------------e-a. D___ s______ l_ l_______ D-v- s-e-i-e l- l-t-e-a- ------------------------ Devo spedire la lettera. 0
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. D----pag-----’a--e-go. D___ p_____ l_________ D-v- p-g-r- l-a-b-r-o- ---------------------- Devo pagare l’albergo. 0
Tu turi anksti keltis. De-i-------- -re---. D___ a______ p______ D-v- a-z-r-i p-e-t-. -------------------- Devi alzarti presto. 0
Tu turi daug dirbti. D--i -av--a---m--t-. D___ l_______ m_____ D-v- l-v-r-r- m-l-o- -------------------- Devi lavorare molto. 0
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. De-i---se-e ---t-al-. D___ e_____ p________ D-v- e-s-r- p-n-u-l-. --------------------- Devi essere puntuale. 0
Jis turi prisipilti degalų. Lu- -----f--e -enzina. L__ d___ f___ b_______ L-i d-v- f-r- b-n-i-a- ---------------------- Lui deve fare benzina. 0
Jis turi suremontuoti automobilį. Lu- de-- a--i-s---e -a m---hi-a. L__ d___ a_________ l_ m________ L-i d-v- a-g-u-t-r- l- m-c-h-n-. -------------------------------- Lui deve aggiustare la macchina. 0
Jis turi nuplauti automobilį. Lui d----lav--e l- --cch---. L__ d___ l_____ l_ m________ L-i d-v- l-v-r- l- m-c-h-n-. ---------------------------- Lui deve lavare la macchina. 0
Ji turi apsipirkti. Lei de-e--a-e--a spe-a. L__ d___ f___ l_ s_____ L-i d-v- f-r- l- s-e-a- ----------------------- Lei deve fare la spesa. 0
Ji turi tvarkyti butą. L------e---l-re-l---asa. L__ d___ p_____ l_ c____ L-i d-v- p-l-r- l- c-s-. ------------------------ Lei deve pulire la casa. 0
Ji turi skalbti skalbinius. Le- d------v----l- bi----e-ia. L__ d___ l_____ l_ b__________ L-i d-v- l-v-r- l- b-a-c-e-i-. ------------------------------ Lei deve lavare la biancheria. 0
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. Dob----- and-----ub--o-a scuola. D_______ a_____ s_____ a s______ D-b-i-m- a-d-r- s-b-t- a s-u-l-. -------------------------------- Dobbiamo andare subito a scuola. 0
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. Dobbi-mo -nda-- su-i-o a---a----. D_______ a_____ s_____ a_ l______ D-b-i-m- a-d-r- s-b-t- a- l-v-r-. --------------------------------- Dobbiamo andare subito al lavoro. 0
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. Dob----o-----r- s-b-to---- --dico. D_______ a_____ s_____ d__ m______ D-b-i-m- a-d-r- s-b-t- d-l m-d-c-. ---------------------------------- Dobbiamo andare subito dal medico. 0
(Jūs) turite laukti autobuso. D-v-t- -sp-tta-e-l’aut--u-. D_____ a________ l_________ D-v-t- a-p-t-a-e l-a-t-b-s- --------------------------- Dovete aspettare l’autobus. 0
(Jūs) turite laukti traukinio. Dovet--asp---are--l-treno. D_____ a________ i_ t_____ D-v-t- a-p-t-a-e i- t-e-o- -------------------------- Dovete aspettare il treno. 0
(Jūs) turite laukti taksi. D-ve-e----e--are-------s-. D_____ a________ i_ t_____ D-v-t- a-p-t-a-e i- t-s-ì- -------------------------- Dovete aspettare il tassì. 0

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…