Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   ca haver de fer alguna cosa

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [setanta-dos]

haver de fer alguna cosa

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kataloniečių Žaisti Daugiau
privalėti / turėti have---e h____ d_ h-v-r d- -------- haver de 0
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. Haig d-env--r u-a--art-. H___ d_______ u__ c_____ H-i- d-e-v-a- u-a c-r-a- ------------------------ Haig d’enviar una carta. 0
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. Ha-g-d- ----r-l’-ot--. H___ d_ p____ l_______ H-i- d- p-g-r l-h-t-l- ---------------------- Haig de pagar l’hotel. 0
Tu turi anksti keltis. T’--- -e-l-e-a-------a. T____ d_ l_____ d______ T-h-s d- l-e-a- d-h-r-. ----------------------- T’has de llevar d’hora. 0
Tu turi daug dirbti. H-- de--r-ba-la- m-lt. H__ d_ t________ m____ H-s d- t-e-a-l-r m-l-. ---------------------- Has de treballar molt. 0
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. Ha--d’ar---a--a -em--. H__ d________ a t_____ H-s d-a-r-b-r a t-m-s- ---------------------- Has d’arribar a temps. 0
Jis turi prisipilti degalų. (-ll)-h- -e--os---ben--na. (____ h_ d_ p____ b_______ (-l-) h- d- p-s-r b-n-i-a- -------------------------- (Ell) ha de posar benzina. 0
Jis turi suremontuoti automobilį. (--l- -a de--e---ar e- -o---. (____ h_ d_ r______ e_ c_____ (-l-) h- d- r-p-r-r e- c-t-e- ----------------------------- (Ell) ha de reparar el cotxe. 0
Jis turi nuplauti automobilį. (---)-h---e -e------l-c--x-. (____ h_ d_ r_____ e_ c_____ (-l-) h- d- r-n-a- e- c-t-e- ---------------------------- (Ell) ha de rentar el cotxe. 0
Ji turi apsipirkti. (-lla)-ha -e --r-comp-es. (_____ h_ d_ f__ c_______ (-l-a- h- d- f-r c-m-r-s- ------------------------- (Ella) ha de fer compres. 0
Ji turi tvarkyti butą. (E-la)--- de -e----r----p--t-men-. (_____ h_ d_ n______ l____________ (-l-a- h- d- n-t-j-r l-a-a-t-m-n-. ---------------------------------- (Ella) ha de netejar l’apartament. 0
Ji turi skalbti skalbinius. (El--)--- -- -e--a--la ro--. (_____ h_ d_ r_____ l_ r____ (-l-a- h- d- r-n-a- l- r-b-. ---------------------------- (Ella) ha de rentar la roba. 0
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. H------na- d---e-uid- - --escola. H__ d_____ d_ s______ a l________ H-m d-a-a- d- s-g-i-a a l-e-c-l-. --------------------------------- Hem d’anar de seguida a l’escola. 0
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. H-m--’anar --------da a-t-eb-ll--. H__ d_____ d_ s______ a t_________ H-m d-a-a- d- s-g-i-a a t-e-a-l-r- ---------------------------------- Hem d’anar de seguida a treballar. 0
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. H-m--’a--- -e s--uid- a----tge. H__ d_____ d_ s______ a_ m_____ H-m d-a-a- d- s-g-i-a a- m-t-e- ------------------------------- Hem d’anar de seguida al metge. 0
(Jūs) turite laukti autobuso. H-u d--sp--ar ----tob-s. H__ d________ l_________ H-u d-e-p-r-r l-a-t-b-s- ------------------------ Heu d’esperar l’autobús. 0
(Jūs) turite laukti traukinio. He----es--rar-e--t--n. H__ d________ e_ t____ H-u d-e-p-r-r e- t-e-. ---------------------- Heu d’esperar el tren. 0
(Jūs) turite laukti taksi. H-- d’es--ra--el -ax-. H__ d________ e_ t____ H-u d-e-p-r-r e- t-x-. ---------------------- Heu d’esperar el taxi. 0

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…