Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   sk niečo musieť

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [sedemdesiatdva]

niečo musieť

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovakų Žaisti Daugiau
privalėti / turėti musieť m_____ m-s-e- ------ musieť 0
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. Mu--m odo--ať---st. M____ o______ l____ M-s-m o-o-l-ť l-s-. ------------------- Musím odoslať list. 0
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. Mu----z-pla-i--ho--l. M____ z_______ h_____ M-s-m z-p-a-i- h-t-l- --------------------- Musím zaplatiť hotel. 0
Tu turi anksti keltis. M-s------a---ko--. M____ v____ s_____ M-s-š v-t-ť s-o-o- ------------------ Musíš vstať skoro. 0
Tu turi daug dirbti. Musíš -e-a -racov--. M____ v___ p________ M-s-š v-ľ- p-a-o-a-. -------------------- Musíš veľa pracovať. 0
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. M---š b-ť d-chv----. M____ b__ d_________ M-s-š b-ť d-c-v-ľ-y- -------------------- Musíš byť dochvíľny. 0
Jis turi prisipilti degalų. Mu-í-t-nko-ať. M___ t________ M-s- t-n-o-a-. -------------- Musí tankovať. 0
Jis turi suremontuoti automobilį. M--í op-av-ť a--o. M___ o______ a____ M-s- o-r-v-ť a-t-. ------------------ Musí opraviť auto. 0
Jis turi nuplauti automobilį. Mus--um-- a-t-. M___ u___ a____ M-s- u-y- a-t-. --------------- Musí umyť auto. 0
Ji turi apsipirkti. M--í na--p-v--. M___ n_________ M-s- n-k-p-v-ť- --------------- Musí nakupovať. 0
Ji turi tvarkyti butą. Mu-í vyčistiť by-. M___ v_______ b___ M-s- v-č-s-i- b-t- ------------------ Musí vyčistiť byt. 0
Ji turi skalbti skalbinius. Mus--vy--a- bi--iz-ň. M___ v_____ b________ M-s- v-p-a- b-e-i-e-. --------------------- Musí vyprať bielizeň. 0
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. Mu-ím----ť--h--- do -kol-. M_____ í__ i____ d_ š_____ M-s-m- í-ť i-n-ď d- š-o-y- -------------------------- Musíme ísť ihneď do školy. 0
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. Mu-í-e-í-ť -hneď-d- práce. M_____ í__ i____ d_ p_____ M-s-m- í-ť i-n-ď d- p-á-e- -------------------------- Musíme ísť ihneď do práce. 0
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. M---m--ísť-ih--ď-k----árovi. M_____ í__ i____ k l________ M-s-m- í-ť i-n-ď k l-k-r-v-. ---------------------------- Musíme ísť ihneď k lekárovi. 0
(Jūs) turite laukti autobuso. Mus--- -očka------u-o--s. M_____ p_____ n_ a_______ M-s-t- p-č-a- n- a-t-b-s- ------------------------- Musíte počkať na autobus. 0
(Jūs) turite laukti traukinio. Musí-e--oč--ť-na -lak. M_____ p_____ n_ v____ M-s-t- p-č-a- n- v-a-. ---------------------- Musíte počkať na vlak. 0
(Jūs) turite laukti taksi. Musíte p-č-a- -a -axí-. M_____ p_____ n_ t_____ M-s-t- p-č-a- n- t-x-k- ----------------------- Musíte počkať na taxík. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + slovakų (1-100) MP3 slovakų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…