Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   ko 뭘 해야 해요

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [일흔둘]

72 [ilheundul]

뭘 해야 해요

[mwol haeya haeyo]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių korėjiečių Žaisti Daugiau
privalėti / turėti 해야--요 해_ 해_ 해- 해- ----- 해야 해요 0
h-eya -ae-o h____ h____ h-e-a h-e-o ----------- haeya haeyo
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. 저- 그---를 -쳐- 해요. 저_ 그 편__ 부__ 해__ 저- 그 편-를 부-야 해-. ---------------- 저는 그 편지를 부쳐야 해요. 0
jeo---- --u-pye----leu- b-c-y-o-- ha---. j______ g__ p__________ b________ h_____ j-o-e-n g-u p-e-n-i-e-l b-c-y-o-a h-e-o- ---------------------------------------- jeoneun geu pyeonjileul buchyeoya haeyo.
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. 저는--텔비- 내--해요. 저_ 호___ 내_ 해__ 저- 호-비- 내- 해-. -------------- 저는 호텔비를 내야 해요. 0
je-n-u---ot---il--- -ae---h--yo. j______ h__________ n____ h_____ j-o-e-n h-t-l-i-e-l n-e-a h-e-o- -------------------------------- jeoneun hotelbileul naeya haeyo.
Tu turi anksti keltis. 당----찍---나야-해-. 당__ 일_ 일___ 해__ 당-은 일- 일-나- 해-. --------------- 당신은 일찍 일어나야 해요. 0
d--gsin---n i--j------eo-aya---e-o. d__________ i_____ i________ h_____ d-n-s-n-e-n i-j-i- i---o-a-a h-e-o- ----------------------------------- dangsin-eun iljjig il-eonaya haeyo.
Tu turi daug dirbti. 당신은 일을 ------해-. 당__ 일_ 많_ 해_ 해__ 당-은 일- 많- 해- 해-. ---------------- 당신은 일을 많이 해야 해요. 0
da-g------n -l---l-manh-- h-eya -a-y-. d__________ i_____ m_____ h____ h_____ d-n-s-n-e-n i---u- m-n--- h-e-a h-e-o- -------------------------------------- dangsin-eun il-eul manh-i haeya haeyo.
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. 당-------지-야--요. 당__ 시__ 지__ 해__ 당-은 시-을 지-야 해-. --------------- 당신은 시간을 지켜야 해요. 0
d-ng------- -iga---ul--ik-eo---hae--. d__________ s________ j_______ h_____ d-n-s-n-e-n s-g-n-e-l j-k-e-y- h-e-o- ------------------------------------- dangsin-eun sigan-eul jikyeoya haeyo.
Jis turi prisipilti degalų. 그--기름을-넣---해-. 그_ 기__ 넣__ 해__ 그- 기-을 넣-야 해-. -------------- 그는 기름을 넣어야 해요. 0
g-un-u- -i-e-m---- neoh------h----. g______ g_________ n________ h_____ g-u-e-n g-l-u---u- n-o---o-a h-e-o- ----------------------------------- geuneun gileum-eul neoh-eoya haeyo.
Jis turi suremontuoti automobilį. 그는-그-자-차- --- 해요. 그_ 그 자___ 고__ 해__ 그- 그 자-차- 고-야 해-. ----------------- 그는 그 자동차를 고쳐야 해요. 0
g-u-eun g-----d-n--ha-eu- --c-yeoya -ae--. g______ g__ j____________ g________ h_____ g-u-e-n g-u j-d-n-c-a-e-l g-c-y-o-a h-e-o- ------------------------------------------ geuneun geu jadongchaleul gochyeoya haeyo.
Jis turi nuplauti automobilį. 그는-그 -동-를 세----해-. 그_ 그 자___ 세___ 해__ 그- 그 자-차- 세-해- 해-. ------------------ 그는 그 자동차를 세차해야 해요. 0
g--ne----eu---do--c-a--ul---c--h-ey- -a-y-. g______ g__ j____________ s_________ h_____ g-u-e-n g-u j-d-n-c-a-e-l s-c-a-a-y- h-e-o- ------------------------------------------- geuneun geu jadongchaleul sechahaeya haeyo.
Ji turi apsipirkti. 그---쇼핑을-해- 해요. 그__ 쇼__ 해_ 해__ 그-는 쇼-을 해- 해-. -------------- 그녀는 쇼핑을 해야 해요. 0
g-------e-n --o-in--e-l---e-a--a-y-. g__________ s__________ h____ h_____ g-u-y-o-e-n s-o-i-g-e-l h-e-a h-e-o- ------------------------------------ geunyeoneun syoping-eul haeya haeyo.
Ji turi tvarkyti butą. 그---아--를-청-해야 -요. 그__ 아___ 청___ 해__ 그-는 아-트- 청-해- 해-. ----------------- 그녀는 아파트를 청소해야 해요. 0
g-----o-eun --a-eu-e-l-c--o--soh---------o. g__________ a_________ c____________ h_____ g-u-y-o-e-n a-a-e-l-u- c-e-n-s-h-e-a h-e-o- ------------------------------------------- geunyeoneun apateuleul cheongsohaeya haeyo.
Ji turi skalbti skalbinius. 그-는---를--야 해요. 그__ 빨__ 해_ 해__ 그-는 빨-를 해- 해-. -------------- 그녀는 빨래를 해야 해요. 0
ge-nye-n--n-p--l----eul-h---a--a---. g__________ p__________ h____ h_____ g-u-y-o-e-n p-a-l-e-e-l h-e-a h-e-o- ------------------------------------ geunyeoneun ppallaeleul haeya haeyo.
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. 우리---- ----가- 해-. 우__ 당_ 학__ 가_ 해__ 우-는 당- 학-에 가- 해-. ----------------- 우리는 당장 학교에 가야 해요. 0
u--n--------j-ng-hagg--e----a-ha-y-. u______ d_______ h______ g___ h_____ u-i-e-n d-n-j-n- h-g-y-e g-y- h-e-o- ------------------------------------ ulineun dangjang haggyoe gaya haeyo.
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. 우리- -장--장에 가야--요. 우__ 당_ 직__ 가_ 해__ 우-는 당- 직-에 가- 해-. ----------------- 우리는 당장 직장에 가야 해요. 0
u---e-n--angj--g --gj--g-e-gay- h-eyo. u______ d_______ j________ g___ h_____ u-i-e-n d-n-j-n- j-g-a-g-e g-y- h-e-o- -------------------------------------- ulineun dangjang jigjang-e gaya haeyo.
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. 우리---- --- 가야--요. 우__ 당_ 병__ 가_ 해__ 우-는 당- 병-에 가- 해-. ----------------- 우리는 당장 병원에 가야 해요. 0
ul---u- d--g-a-- b----g--o--e ga-a----yo. u______ d_______ b___________ g___ h_____ u-i-e-n d-n-j-n- b-e-n---o--- g-y- h-e-o- ----------------------------------------- ulineun dangjang byeong-won-e gaya haeyo.
(Jūs) turite laukti autobuso. 당-들은-버---기-려- --. 당___ 버__ 기___ 해__ 당-들- 버-를 기-려- 해-. ----------------- 당신들은 버스를 기다려야 해요. 0
d-n-sin-----e-n--eo---------id-l-e-y--ha---. d______________ b_________ g_________ h_____ d-n-s-n-e-l-e-n b-o-e-l-u- g-d-l-e-y- h-e-o- -------------------------------------------- dangsindeul-eun beoseuleul gidalyeoya haeyo.
(Jūs) turite laukti traukinio. 당----기차를 -다---해-. 당___ 기__ 기___ 해__ 당-들- 기-를 기-려- 해-. ----------------- 당신들은 기차를 기다려야 해요. 0
dan-s---eu----n---cha-eul-gi--l-eo-a-h-e-o. d______________ g________ g_________ h_____ d-n-s-n-e-l-e-n g-c-a-e-l g-d-l-e-y- h-e-o- ------------------------------------------- dangsindeul-eun gichaleul gidalyeoya haeyo.
(Jūs) turite laukti taksi. 당신-은 --를 -다----요. 당___ 택__ 기___ 해__ 당-들- 택-를 기-려- 해-. ----------------- 당신들은 택시를 기다려야 해요. 0
dangs--de----un-t----i-e-l g---ly---- ---yo. d______________ t_________ g_________ h_____ d-n-s-n-e-l-e-n t-e-s-l-u- g-d-l-e-y- h-e-o- -------------------------------------------- dangsindeul-eun taegsileul gidalyeoya haeyo.

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…