Pasikalbėjimų knygelė

lt Pirkiniai   »   da Købe ind

54 [penkiasdešimt keturi]

Pirkiniai

Pirkiniai

54 [fireoghalvtreds]

Købe ind

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių danų Žaisti Daugiau
(Aš) norėčiau pirkti dovaną. J-g-v-- --r-e k-----n-g--e. J__ v__ g____ k___ e_ g____ J-g v-l g-r-e k-b- e- g-v-. --------------------------- Jeg vil gerne købe en gave. 0
Bet ką nors nebrangaus. M---i--e-no-et-alt f---d--t. M__ i___ n____ a__ f__ d____ M-n i-k- n-g-t a-t f-r d-r-. ---------------------------- Men ikke noget alt for dyrt. 0
Gal rankinę? Må-k---- ---d---k-? M____ e_ h_________ M-s-e e- h-n-t-s-e- ------------------- Måske en håndtaske? 0
Kokios spalvos norėtumėte? H-----n-far-e--kal --n-vær-? H______ f____ s___ d__ v____ H-i-k-n f-r-e s-a- d-n v-r-? ---------------------------- Hvilken farve skal den være? 0
Juodą, rudą ar baltą? S---- br-n---le- h---? S____ b___ e____ h____ S-r-, b-u- e-l-r h-i-? ---------------------- Sort, brun eller hvid? 0
Didelę ar mažą? E- -t---el--- e---i-le? E_ s___ e____ e_ l_____ E- s-o- e-l-r e- l-l-e- ----------------------- En stor eller en lille? 0
Ar galiu šitą pasižiūrėti? Må --- s- på--en-der? M_ j__ s_ p_ d__ d___ M- j-g s- p- d-n d-r- --------------------- Må jeg se på den der? 0
Ar ji odinė? Er den -f s---d? E_ d__ a_ s_____ E- d-n a- s-i-d- ---------------- Er den af skind? 0
Ar ji iš odos pakaitalo? El-e---r d-n-a----n--s--f? E____ e_ d__ a_ k_________ E-l-r e- d-n a- k-n-t-t-f- -------------------------- Eller er den af kunststof? 0
Žinoma, iš odos. A- l-d-r n--urlig---. A_ l____ n___________ A- l-d-r n-t-r-i-v-s- --------------------- Af læder naturligvis. 0
Tai labai gera kokybė. D-t-er-en-s-r-ig-god -v--i--t. D__ e_ e_ s_____ g__ k________ D-t e- e- s-r-i- g-d k-a-i-e-. ------------------------------ Det er en særlig god kvalitet. 0
Ir rankinė tikrai nebrangi. Og-hån--a--e---- vi--e--- -e-e- -il--g. O_ h_________ e_ v_______ m____ b______ O- h-n-t-s-e- e- v-r-e-i- m-g-t b-l-i-. --------------------------------------- Og håndtasken er virkelig meget billig. 0
Ji man patinka. J-g-----godt-li-e---n. J__ k__ g___ l___ d___ J-g k-n g-d- l-d- d-n- ---------------------- Jeg kan godt lide den. 0
Aš ją perku. D-n-tag---jeg. D__ t____ j___ D-n t-g-r j-g- -------------- Den tager jeg. 0
Ar prireikus galėsiu ją pakeisti kita? Kan -en-even-ue-t---t---? K__ d__ e________ b______ K-n d-n e-e-t-e-t b-t-e-? ------------------------- Kan den eventuelt byttes? 0
Savaime suprantama. Sel-f--ge---. S____________ S-l-f-l-e-i-. ------------- Selvfølgelig. 0
Mes ją supakuosime kaip dovaną. V--pakk-r-de- in---o- -ave. V_ p_____ d__ i__ s__ g____ V- p-k-e- d-n i-d s-m g-v-. --------------------------- Vi pakker den ind som gave. 0
Štai ten yra kasa. Ka-s-n -r-der--re. K_____ e_ d_______ K-s-e- e- d-r-v-e- ------------------ Kassen er derovre. 0

Kas ką supranta?

Pasaulyje gyvena apie 7 milijardai žmonių. Ir visi kalba kokia nors kalba. Deja, bet ta kalba ne visada yra ta pati. Tad, norėdami susikalbėti su kitomis tautomis, turime išmokti kalbų. O tai neretai vargina. Tačiau yra kalbų, kurios yra labai panašios. Tie žmonės geriau vienas kitą suprantą net neišmokę kitos kalbos. Tai vadinama abipusiu suprantamumu . Išskiriami du jo variantai. Pirmasis vadinamas žodiniu abipusiu suprantamumu. Tokiu atveju kalbėtojai supranta vienas kitą kalbėdami. Tačiau jie nesupranta rašytinės kitos kalbos sistemos. Taip yra todėl, kad kalbos skiriasi rašytinėmis formomis. To pavyzdžiai yra indų ir urdu kalbos. Antrasis variantas vadinamas rašytiniu abipusiu suprantamumu. Tokiu atveju kalba suprantama ašytinėje savo formoje. Tačiau kalbėdami šių kalbų atstovai vienas kito nesupranta. Taip yra todėl, kad jų tarimas yra labai skirtingas. To pavyzdžiai būtų vokiečių ir olandų kalbos. Artimiausios kalbos yra susijusios tiek rašyba, tiek tarimu. Tai reiškia, kad jos yra abipusiai suprantamos tiek šnekamąja, tiek rašytine forma. To pavyzdžiai būtų rusų ir ukrainiečių bei tailandiečių ir laosiečių kalba. Taip pat yra ir asimetrinė abipusio suprantamumo forma. Taip nutinka, kai kalbėtojai vienas kitą supranta nevienodai. Portugalai supranta ispanus geriau nei ispanai supranta portugalus. Austrai supranta vokiečius geriau nei vokiečiai austrus. Šiuose pavyzdžiuose kliūtimi tampa tarimas ir dialektas. Tas, kas nori tikrai gerai pasikalbėti, turi išmokti ką nors naujo...