Pasaulyje gyvena apie 7 milijardai žmonių.
Ir visi kalba kokia nors kalba.
Deja, bet ta kalba ne visada yra ta pati.
Tad, norėdami susikalbėti su kitomis tautomis, turime išmokti kalbų.
O tai neretai vargina.
Tačiau yra kalbų, kurios yra labai panašios.
Tie žmonės geriau vienas kitą suprantą net neišmokę kitos kalbos.
Tai vadinama
abipusiu suprantamumu
.
Išskiriami du jo variantai.
Pirmasis vadinamas
žodiniu abipusiu suprantamumu.
Tokiu atveju kalbėtojai supranta vienas kitą kalbėdami.
Tačiau jie nesupranta rašytinės kitos kalbos sistemos.
Taip yra todėl, kad kalbos skiriasi rašytinėmis formomis.
To pavyzdžiai yra indų ir urdu kalbos.
Antrasis variantas vadinamas
rašytiniu abipusiu suprantamumu.
Tokiu atveju kalba suprantama ašytinėje savo formoje.
Tačiau kalbėdami šių kalbų atstovai vienas kito nesupranta.
Taip yra todėl, kad jų tarimas yra labai skirtingas.
To pavyzdžiai būtų vokiečių ir olandų kalbos.
Artimiausios kalbos yra susijusios tiek rašyba, tiek tarimu.
Tai reiškia, kad jos yra abipusiai suprantamos tiek šnekamąja, tiek rašytine forma.
To pavyzdžiai būtų rusų ir ukrainiečių bei tailandiečių ir laosiečių kalba.
Taip pat yra ir asimetrinė abipusio suprantamumo forma.
Taip nutinka, kai kalbėtojai vienas kitą supranta nevienodai.
Portugalai supranta ispanus geriau nei ispanai supranta portugalus.
Austrai supranta vokiečius geriau nei vokiečiai austrus.
Šiuose pavyzdžiuose kliūtimi tampa tarimas ir dialektas.
Tas, kas nori tikrai gerai pasikalbėti, turi išmokti ką nors naujo...