Pasikalbėjimų knygelė

lt Restorane 1   »   da På restaurant 1

29 [dvidešimt devyni]

Restorane 1

Restorane 1

29 [niogtyve]

På restaurant 1

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių danų Žaisti Daugiau
Ar šis stalas laisvas? E---ord---l-d-gt? E_ b_____ l______ E- b-r-e- l-d-g-? ----------------- Er bordet ledigt? 0
Prašau duoti valgiaraštį. M- ----b-d---- ---u-ort--? M_ j__ b___ o_ m__________ M- j-g b-d- o- m-n-k-r-e-? -------------------------- Må jeg bede om menukortet? 0
Ką galite pasiūlyti? H-ad-ka-----a-be----? H___ k__ d_ a________ H-a- k-n d- a-b-f-l-? --------------------- Hvad kan du anbefale? 0
(Aš) norėčiau alaus. J---v-l-ge--e --ve--- ø-. J__ v__ g____ h___ e_ ø__ J-g v-l g-r-e h-v- e- ø-. ------------------------- Jeg vil gerne have en øl. 0
(Aš) norėčiau mineralinio vandens. J---vi---erne h-v--en d--s-v--d. J__ v__ g____ h___ e_ d_________ J-g v-l g-r-e h-v- e- d-n-k-a-d- -------------------------------- Jeg vil gerne have en danskvand. 0
(Aš) norėčiau apelsinų sulčių. J-g v-l-gern--h-ve-----p-e--in-uic-. J__ v__ g____ h___ e_ a_____________ J-g v-l g-r-e h-v- e- a-p-l-i-j-i-e- ------------------------------------ Jeg vil gerne have en appelsinjuice. 0
(Aš) norėčiau kavos. Jeg vil--e-n- ha----af-e. J__ v__ g____ h___ k_____ J-g v-l g-r-e h-v- k-f-e- ------------------------- Jeg vil gerne have kaffe. 0
(Aš) norėčiau kavos su pienu. J-- --- ger-e h-v- -a----m-d -æl-. J__ v__ g____ h___ k____ m__ m____ J-g v-l g-r-e h-v- k-f-e m-d m-l-. ---------------------------------- Jeg vil gerne have kaffe med mælk. 0
Prašau su cukrumi. Me--su-ker-----. M__ s______ t___ M-d s-k-e-, t-k- ---------------- Med sukker, tak. 0
(Aš) Norėčiau arbatos. Je- ----g--ne ---- -e. J__ v__ g____ h___ t__ J-g v-l g-r-e h-v- t-. ---------------------- Jeg vil gerne have te. 0
(Aš) Norėčiau arbatos su citrina. Je--v-l ge-ne-h--- ----e---i-ro-. J__ v__ g____ h___ t_ m__ c______ J-g v-l g-r-e h-v- t- m-d c-t-o-. --------------------------------- Jeg vil gerne have te med citron. 0
(Aš) Norėčiau arbatos su pienu. J-g--il -e-----av--te m------k. J__ v__ g____ h___ t_ m__ m____ J-g v-l g-r-e h-v- t- m-d m-l-. ------------------------------- Jeg vil gerne have te med mælk. 0
Ar turite cigarečių? H-r --c--a-e-te-? H__ I c__________ H-r I c-g-r-t-e-? ----------------- Har I cigaretter? 0
Ar turite peleninę? Ha--- e- -s-ebæg--? H__ I e_ a_________ H-r I e- a-k-b-g-r- ------------------- Har I et askebæger? 0
Ar turite ugnies / žiebtuvėlį? H-r------d? H__ d_ i___ H-r d- i-d- ----------- Har du ild? 0
Man trūksta šakutės. (Nėra šakutės). Jeg-ma-g-er -n-----e-. J__ m______ e_ g______ J-g m-n-l-r e- g-f-e-. ---------------------- Jeg mangler en gaffel. 0
Man trūksta peilio (Nėra peilio). J---m-ng-e-------i-. J__ m______ e_ k____ J-g m-n-l-r e- k-i-. -------------------- Jeg mangler en kniv. 0
Man trūksta šaukšto (Nėra šaukšto). J-g ma-gle--en s--. J__ m______ e_ s___ J-g m-n-l-r e- s-e- ------------------- Jeg mangler en ske. 0

Gramatika neleidžia meluoti!

Kiekviena kalba turi ją išskiriančių bruožų. Tačiau kai kurios kalbos turi visiškai unikalių savybių. Tarp tokių kalbų yra tirijo kalba. Tirijo kalba – tai Pietų Amerikos indėnų kalba. Brazilijoje ir Suriname ja kalba apie 2000 žmonių. Ši kalba ypatinga savo gramatika. Ji priverčia kalbėtojus nuolatos kalbėti tiesą. Dėl to kalta speciali galūnė. Ji pridedama prie veiksmažodžių galūnių. Ši galūnė parodo, ar sakinyje sakoma teisybė. Paprastas pavyzdys padės paaiškinti, kaip tai vyksta. Paimkime tokį sakinį: „Vaikas išėjo į mokyklą“. Tirijo kalboje kalbėtojas turi prie veiksmažodžio pridėti atitinkamą galūnę. Ta galūnė turi atskleisti, ar jis pats matė tą vaiką išeinant. Tačiau jis taip pat gali pasakyti, kad tai jam žinoma tik iš pokalbių su kitais. Galūnė taip pat gali pasakyti, kad kalbėtojo žiniomis, tai yra melas. Taigi kalbėtojas turi žinoti, ką kalba. Tiksliau, jis turi sugebėti perteikti teiginio teisingumą. Taip jis negali nieko nuslėpti ar pagražinti. Jei kalbėtojas neprideda galūnės, jis laikomas melagiu. Suriname oficialioji kalba yra olandų. Vertimas iš olandų į tirijo kalbą neretai tampa problematiškas. Mat dauguma kalbų nėra tokios tikslios. Jos leidžia kalbėtojams išsisukti. Todėl vertėjai ne visada patvirtina tiesą to, ką sako. Bendravimas su tirijo kalbos atstovais tampa sudėtingas. Galbūt tokios galūnės praverstų ir kitoms kalboms? Ir ne tik politikų kalbai...