Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   da Spørgsmål – datid 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [seksogfirs]

Spørgsmål – datid 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių danų Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? Hvi-k-------s--ar--u -af- på? H______ s____ h__ d_ h___ p__ H-i-k-t s-i-s h-r d- h-f- p-? ----------------------------- Hvilket slips har du haft på? 0
Kokį automobilį (tu) pirkai? Hv--k-n --l-h-- -- køb-? H______ b__ h__ d_ k____ H-i-k-n b-l h-r d- k-b-? ------------------------ Hvilken bil har du købt? 0
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? Hv-l-en-av-s -a---u--aft a---nem-nt --? H______ a___ h__ d_ h___ a_________ p__ H-i-k-n a-i- h-r d- h-f- a-o-n-m-n- p-? --------------------------------------- Hvilken avis har du haft abonnement på? 0
Ką (jūs) pamatėte? Hv-- har du set? H___ h__ d_ s___ H-e- h-r d- s-t- ---------------- Hvem har du set? 0
Ką (jūs) sutikote? Hve- h-r-d- -ø-t? H___ h__ d_ m____ H-e- h-r d- m-d-? ----------------- Hvem har du mødt? 0
Ką (jūs) atpažinote? H-e- -a- -u--enk---t? H___ h__ d_ g________ H-e- h-r d- g-n-e-d-? --------------------- Hvem har du genkendt? 0
Kada (jūs) atsikėlėte? Hvo--å--st-- d- op? H______ s___ d_ o__ H-o-n-r s-o- d- o-? ------------------- Hvornår stod du op? 0
Kada (jūs) pradėjote? H-----r ----------u? H______ b_______ d__ H-o-n-r b-g-n-t- d-? -------------------- Hvornår begyndte du? 0
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? Hv-r--r-h-l-t du---? H______ h____ d_ o__ H-o-n-r h-l-t d- o-? -------------------- Hvornår holdt du op? 0
Kodėl (jūs) atsibudote? Hvorfor-----e-- du? H______ v______ d__ H-o-f-r v-g-e-e d-? ------------------- Hvorfor vågnede du? 0
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? Hvo--or-er-d- b----- l----? H______ e_ d_ b_____ l_____ H-o-f-r e- d- b-e-e- l-r-r- --------------------------- Hvorfor er du blevet lærer? 0
Kodėl (jūs) važiavote taksi? H-orf---h-- -u--a--- en-t--a? H______ h__ d_ t____ e_ t____ H-o-f-r h-r d- t-g-t e- t-x-? ----------------------------- Hvorfor har du taget en taxa? 0
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? Hv-- e--d- k-m-e-----? H___ e_ d_ k_____ f___ H-o- e- d- k-m-e- f-a- ---------------------- Hvor er du kommet fra? 0
Kur (jūs) nuėjote? H-o---r -- -å-t hen? H___ e_ d_ g___ h___ H-o- e- d- g-e- h-n- -------------------- Hvor er du gået hen? 0
Kur (jūs) buvote? Hvor h-r du -æ---? H___ h__ d_ v_____ H-o- h-r d- v-r-t- ------------------ Hvor har du været? 0
Kam (tu) padėjai? Hvem h-r--u -jul-et? H___ h__ d_ h_______ H-e- h-r d- h-u-p-t- -------------------- Hvem har du hjulpet? 0
Kam (tu) parašei? H-em h-- ---sk--ve--t--? H___ h__ d_ s______ t___ H-e- h-r d- s-r-v-t t-l- ------------------------ Hvem har du skrevet til? 0
Kam (tu) atsakei? H----h-r-d- --a-e-? H___ h__ d_ s______ H-e- h-r d- s-a-e-? ------------------- Hvem har du svaret? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + danų (1-100) MP3 danų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…