Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   da Benægtelse 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [femogtres]

Benægtelse 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių danų Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? Er ri-g-- --r? E_ r_____ d___ E- r-n-e- d-r- -------------- Er ringen dyr? 0
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. Nej, --- kost---kun --nd---- euro. N___ d__ k_____ k__ h_______ e____ N-j- d-n k-s-e- k-n h-n-r-d- e-r-. ---------------------------------- Nej, den koster kun hundrede euro. 0
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. M-- -eg-ha---un--alv-----. M__ j__ h__ k__ h_________ M-n j-g h-r k-n h-l-t-e-s- -------------------------- Men jeg har kun halvtreds. 0
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? Er d--a--e---e -æ--ig? E_ d_ a_______ f______ E- d- a-l-r-d- f-r-i-? ---------------------- Er du allerede færdig? 0
Ne, dar ne. N--,-ik-e-en-n-. N___ i___ e_____ N-j- i-k- e-d-u- ---------------- Nej, ikke endnu. 0
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. M-- j-g-e--sn-r- -ær--g. M__ j__ e_ s____ f______ M-n j-g e- s-a-t f-r-i-. ------------------------ Men jeg er snart færdig. 0
Ar dar norėtum sriubos? V-- d- ha-- -ere--u---? V__ d_ h___ m___ s_____ V-l d- h-v- m-r- s-p-e- ----------------------- Vil du have mere suppe? 0
Ne, (aš) jau nebenoriu. Nej----g-v-- i-----av--m-re. N___ j__ v__ i___ h___ m____ N-j- j-g v-l i-k- h-v- m-r-. ---------------------------- Nej, jeg vil ikke have mere. 0
Bet dar porciją ledų. M-- ----s me--. M__ e_ i_ m____ M-n e- i- m-r-. --------------- Men en is mere. 0
Ar jau seniai čia gyveni? Ha- ---boet h-r --n--? H__ d_ b___ h__ l_____ H-r d- b-e- h-r l-n-e- ---------------------- Har du boet her længe? 0
Ne, tik mėnuo. Ne-, kun -- m--e-. N___ k__ e_ m_____ N-j- k-n e- m-n-d- ------------------ Nej, kun en måned. 0
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. Me- -e----nde- all-rede--a--e -en------. M__ j__ k_____ a_______ m____ m_________ M-n j-g k-n-e- a-l-r-d- m-n-e m-n-e-k-r- ---------------------------------------- Men jeg kender allerede mange mennesker. 0
Ar rytoj važiuosi namo? Kør-r d-----m-i m--gen? K____ d_ h___ i m______ K-r-r d- h-e- i m-r-e-? ----------------------- Kører du hjem i morgen? 0
Ne, tik savaitgalį. N-j- før-- i---eken-e-. N___ f____ i w_________ N-j- f-r-t i w-e-e-d-n- ----------------------- Nej, først i weekenden. 0
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. Me--j-- komm-r -i----- al--re-- -- s-n---. M__ j__ k_____ t______ a_______ p_ s______ M-n j-g k-m-e- t-l-a-e a-l-r-d- p- s-n-a-. ------------------------------------------ Men jeg kommer tilbage allerede på søndag. 0
Ar tavo duktė jau suaugusi? Er--in--a-te-------e-e --kse-? E_ d__ d_____ a_______ v______ E- d-n d-t-e- a-l-r-d- v-k-e-? ------------------------------ Er din datter allerede voksen? 0
Ne, jai dar tik septyniolika. N-j, -un-e---un----te-. N___ h__ e_ k__ s______ N-j- h-n e- k-n s-t-e-. ----------------------- Nej, hun er kun sytten. 0
Bet ji jau turi draugą. M-n---n-har a----e-e ---k-r-s-e. M__ h__ h__ a_______ e_ k_______ M-n h-n h-r a-l-r-d- e- k-r-s-e- -------------------------------- Men hun har allerede en kæreste. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + danų (1-100) MP3 danų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!