Pasikalbėjimų knygelė

lt Pirkiniai   »   uk Покупки

54 [penkiasdešimt keturi]

Pirkiniai

Pirkiniai

54 [п’ятдесят чотири]

54 [pʺyatdesyat chotyry]

Покупки

[Pokupky]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ukrainiečių Žaisti Daugiau
(Aš) norėčiau pirkti dovaną. Я х--і--б--/ х------- куп-ти-п-дар-но-. Я х____ б_ / х_____ б к_____ п_________ Я х-т-в б- / х-т-л- б к-п-т- п-д-р-н-к- --------------------------------------- Я хотів би / хотіла б купити подарунок. 0
Y- kh-t-- -y----h--ila ---up--y-----r--ok. Y_ k_____ b_ / k______ b k_____ p_________ Y- k-o-i- b- / k-o-i-a b k-p-t- p-d-r-n-k- ------------------------------------------ YA khotiv by / khotila b kupyty podarunok.
Bet ką nors nebrangaus. Ал---е -уже --ро-и-. А__ н_ д___ д_______ А-е н- д-ж- д-р-г-й- -------------------- Але не дуже дорогий. 0
Al--ne d--h--d-ro-y--. A__ n_ d____ d_______ A-e n- d-z-e d-r-h-y-. ---------------------- Ale ne duzhe dorohyy̆.
Gal rankinę? М--л-во с----? М______ с_____ М-ж-и-о с-м-у- -------------- Можливо сумку? 0
M-z---v---umk-? M_______ s_____ M-z-l-v- s-m-u- --------------- Mozhlyvo sumku?
Kokios spalvos norėtumėte? Я-ог- --льор- В--б-х--іли? Я____ к______ В_ б х______ Я-о-о к-л-о-у В- б х-т-л-? -------------------------- Якого кольору Ви б хотіли? 0
Y---h--k-lʹo-u -y-b --o--l-? Y_____ k______ V_ b k_______ Y-k-h- k-l-o-u V- b k-o-i-y- ---------------------------- Yakoho kolʹoru Vy b khotily?
Juodą, rudą ar baltą? Чор-ог-- -ори--е--г- чи---лог-? Ч_______ к__________ ч_ б______ Ч-р-о-о- к-р-ч-е-о-о ч- б-л-г-? ------------------------------- Чорного, коричневого чи білого? 0
Cho--oho, ko--chn----o -hy----oh-? C________ k___________ c__ b______ C-o-n-h-, k-r-c-n-v-h- c-y b-l-h-? ---------------------------------- Chornoho, korychnevoho chy biloho?
Didelę ar mažą? Ве---- ---ма-----у? В_____ ч_ м________ В-л-к- ч- м-л-н-к-? ------------------- Велику чи маленьку? 0
Vel-k--c-y -a-e--k-? V_____ c__ m________ V-l-k- c-y m-l-n-k-? -------------------- Velyku chy malenʹku?
Ar galiu šitą pasižiūrėti? Чи -ожу я-----ю гл-н-ти? Ч_ м___ я н_ ц_ г_______ Ч- м-ж- я н- ц- г-я-у-и- ------------------------ Чи можу я на цю глянути? 0
Ch- --zh- -a-na t-yu -l------? C__ m____ y_ n_ t___ h________ C-y m-z-u y- n- t-y- h-y-n-t-? ------------------------------ Chy mozhu ya na tsyu hlyanuty?
Ar ji odinė? В-на -кі-я--? В___ ш_______ В-н- ш-і-я-а- ------------- Вона шкіряна? 0
Vona s--i-----? V___ s_________ V-n- s-k-r-a-a- --------------- Vona shkiryana?
Ar ji iš odos pakaitalo? Чи --на-з--ш--чно-- -а-----лу? Ч_ в___ з_ ш_______ м_________ Ч- в-н- з- ш-у-н-г- м-т-р-а-у- ------------------------------ Чи вона зі штучного матеріалу? 0
C-- v--- -i -h-u-hno-- --t-r-a-u? C__ v___ z_ s_________ m_________ C-y v-n- z- s-t-c-n-h- m-t-r-a-u- --------------------------------- Chy vona zi shtuchnoho materialu?
Žinoma, iš odos. З--ш--р-, ----а-но. З_ ш_____ з________ З- ш-і-и- з-и-а-н-. ------------------- Зі шкіри, звичайно. 0
Z- shki--,--v---a-̆n-. Z_ s______ z_________ Z- s-k-r-, z-y-h-y-n-. ---------------------- Zi shkiry, zvychay̆no.
Tai labai gera kokybė. Ц--дуж------ш- --іст-. Ц_ д___ х_____ я______ Ц- д-ж- х-р-ш- я-і-т-. ---------------------- Це дуже хороша якість. 0
T----u-h---h--osha--a-i-tʹ. T__ d____ k_______ y_______ T-e d-z-e k-o-o-h- y-k-s-ʹ- --------------------------- Tse duzhe khorosha yakistʹ.
Ir rankinė tikrai nebrangi. І-су--- д--сно--о-----не ---ог-. І с____ д_____ з_____ н_ д______ І с-м-а д-й-н- з-в-і- н- д-р-г-. -------------------------------- І сумка дійсно зовсім не дорога. 0
I --mk- --y-sn- z----m-ne--or-ha. I s____ d_____ z_____ n_ d______ I s-m-a d-y-s-o z-v-i- n- d-r-h-. --------------------------------- I sumka diy̆sno zovsim ne doroha.
Ji man patinka. Ц--ме-- п-д--а-т-с-. Ц_ м___ п___________ Ц- м-н- п-д-б-є-ь-я- -------------------- Ця мені подобається. 0
Tsya -en--p---b--------. T___ m___ p_____________ T-y- m-n- p-d-b-y-t-s-a- ------------------------ Tsya meni podobayetʹsya.
Aš ją perku. Я цю в-з---. Я ц_ в______ Я ц- в-з-м-. ------------ Я цю візьму. 0
Y--t--u vi-ʹ-u. Y_ t___ v______ Y- t-y- v-z-m-. --------------- YA tsyu vizʹmu.
Ar prireikus galėsiu ją pakeisti kita? Ч----ж- -----обм---ти? Ч_ м___ я ц_ о________ Ч- м-ж- я ц- о-м-н-т-? ---------------------- Чи можу я цю обміняти? 0
C-y--o-hu ya -s-----m-ny--y? C__ m____ y_ t___ o_________ C-y m-z-u y- t-y- o-m-n-a-y- ---------------------------- Chy mozhu ya tsyu obminyaty?
Savaime suprantama. Звича-но. З________ З-и-а-н-. --------- Звичайно. 0
Zvy--a----. Z_________ Z-y-h-y-n-. ----------- Zvychay̆no.
Mes ją supakuosime kaip dovaną. М- -ап-к--м--ї- як ----р-нок. М_ з________ ї_ я_ п_________ М- з-п-к-є-о ї- я- п-д-р-н-к- ----------------------------- Ми запакуємо її як подарунок. 0
M--z-pak--e-o ---̈ ya- -o-a--nok. M_ z_________ ï_ y__ p_________ M- z-p-k-y-m- i-i- y-k p-d-r-n-k- --------------------------------- My zapakuyemo ïï yak podarunok.
Štai ten yra kasa. К--а т-м. К___ т___ К-с- т-м- --------- Каса там. 0
Ka---ta-. K___ t___ K-s- t-m- --------- Kasa tam.

Kas ką supranta?

Pasaulyje gyvena apie 7 milijardai žmonių. Ir visi kalba kokia nors kalba. Deja, bet ta kalba ne visada yra ta pati. Tad, norėdami susikalbėti su kitomis tautomis, turime išmokti kalbų. O tai neretai vargina. Tačiau yra kalbų, kurios yra labai panašios. Tie žmonės geriau vienas kitą suprantą net neišmokę kitos kalbos. Tai vadinama abipusiu suprantamumu . Išskiriami du jo variantai. Pirmasis vadinamas žodiniu abipusiu suprantamumu. Tokiu atveju kalbėtojai supranta vienas kitą kalbėdami. Tačiau jie nesupranta rašytinės kitos kalbos sistemos. Taip yra todėl, kad kalbos skiriasi rašytinėmis formomis. To pavyzdžiai yra indų ir urdu kalbos. Antrasis variantas vadinamas rašytiniu abipusiu suprantamumu. Tokiu atveju kalba suprantama ašytinėje savo formoje. Tačiau kalbėdami šių kalbų atstovai vienas kito nesupranta. Taip yra todėl, kad jų tarimas yra labai skirtingas. To pavyzdžiai būtų vokiečių ir olandų kalbos. Artimiausios kalbos yra susijusios tiek rašyba, tiek tarimu. Tai reiškia, kad jos yra abipusiai suprantamos tiek šnekamąja, tiek rašytine forma. To pavyzdžiai būtų rusų ir ukrainiečių bei tailandiečių ir laosiečių kalba. Taip pat yra ir asimetrinė abipusio suprantamumo forma. Taip nutinka, kai kalbėtojai vienas kitą supranta nevienodai. Portugalai supranta ispanus geriau nei ispanai supranta portugalus. Austrai supranta vokiečius geriau nei vokiečiai austrus. Šiuose pavyzdžiuose kliūtimi tampa tarimas ir dialektas. Tas, kas nori tikrai gerai pasikalbėti, turi išmokti ką nors naujo...