Pasikalbėjimų knygelė

lt Taksi   »   da I taxaen

38 [trisdešimt aštuoni]

Taksi

Taksi

38 [otteogtredive]

I taxaen

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių danų Žaisti Daugiau
Prašau iškviesti taksi. Væ------i---- --------e- -- ---a. V__ v_____ o_ r___ e____ e_ t____ V-r v-n-i- o- r-n- e-t-r e- t-x-. --------------------------------- Vær venlig og ring efter en taxa. 0
Kiek kainuos iki geležinkelio stoties? H-------te- -e--til---ati--e-? H___ k_____ d__ t__ s_________ H-a- k-s-e- d-t t-l s-a-i-n-n- ------------------------------ Hvad koster det til stationen? 0
Kiek kainuos iki oro uosto? H--d--os-er -e----- luft-----n? H___ k_____ d__ t__ l__________ H-a- k-s-e- d-t t-l l-f-h-v-e-? ------------------------------- Hvad koster det til lufthavnen? 0
Prašau tiesiai. L--eu---t--. L______ t___ L-g-u-, t-k- ------------ Ligeud, tak. 0
Prašau į dešinę. T-----jre h-----a-. T__ h____ h___ t___ T-l h-j-e h-r- t-k- ------------------- Til højre her, tak. 0
Prašau ten už to kampo į kairę. T-- -e-str- -e---j-rn-t, ---. T__ v______ v__ h_______ t___ T-l v-n-t-e v-d h-ø-n-t- t-k- ----------------------------- Til venstre ved hjørnet, tak. 0
(Aš) skubu. J----a- -ravl-. J__ h__ t______ J-g h-r t-a-l-. --------------- Jeg har travlt. 0
(Aš) turiu laiko. J-- --r ti-. J__ h__ t___ J-g h-r t-d- ------------ Jeg har tid. 0
Prašau važiuoti lėčiau. Vær------- a- kø-e-l--gs--m--e. V__ v_____ a_ k___ l___________ V-r v-n-i- a- k-r- l-n-s-m-e-e- ------------------------------- Vær venlig at køre langsommere. 0
Prašau čia sustoti. Vær --n--g-a- st-p-e --r. V__ v_____ a_ s_____ h___ V-r v-n-i- a- s-o-p- h-r- ------------------------- Vær venlig at stoppe her. 0
Prašau truputį palaukti. Vent ---e -t --eb--k. V___ l___ e_ ø_______ V-n- l-g- e- ø-e-l-k- --------------------- Vent lige et øjeblik. 0
(Aš) tuoj grįšiu. J-g-e- ---r- til----. J__ e_ s____ t_______ J-g e- s-a-t t-l-a-e- --------------------- Jeg er snart tilbage. 0
Prašau duoti man kvitą. V----enlig a---i------ ---k-it--ring. V__ v_____ a_ g___ m__ e_ k__________ V-r v-n-i- a- g-v- m-g e- k-i-t-r-n-. ------------------------------------- Vær venlig at give mig en kvittering. 0
(Aš) neturiu smulkių pinigų. Jeg --- ----n--m-----e. J__ h__ i____ s________ J-g h-r i-g-n s-å-e-g-. ----------------------- Jeg har ingen småpenge. 0
Grąžą pasilikite sau. De- -tem-er,-r-s-e--er t-l-d--. D__ s_______ r_____ e_ t__ d___ D-t s-e-m-r- r-s-e- e- t-l d-g- ------------------------------- Det stemmer, resten er til dig. 0
Nuvežkite mane šiuo adresu. K-r------i--den-her---r-s--. K__ m__ t__ d__ h__ a_______ K-r m-g t-l d-n h-r a-r-s-e- ---------------------------- Kør mig til den her adresse. 0
Nuvežkite mane į viešbutį. K-- --g til---- ho---. K__ m__ t__ m__ h_____ K-r m-g t-l m-t h-t-l- ---------------------- Kør mig til mit hotel. 0
Nuvežkite mane prie pajūrio. Kø---ig --l -------n. K__ m__ t__ s________ K-r m-g t-l s-r-n-e-. --------------------- Kør mig til stranden. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + danų (1-100) MP3 danų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Lingvistikos genijai

Daugelis yra patenkinti galėdami kalbėti viena užsienio kalba. Tačiau yra tokių, kurie kalba daugiau nei 70 kalbų. Visomis tomis kalbomis jie gali rišliai kalbėti ir taisyklingai rašyti. Egzistuoja žmonės-hiperpoliglotai. Daugiakalbystės fenomenas pastebimas jau daugelį amžių. Yra daug įrašų apie žmones su tokiu talentu. Kol kas nėra išsiaiškinta, iš kur kyla tokie sugebėjimai. Egzistuoja visokios mokslinės teorijos. Kai kurie mano, kad daugiakalbių žmonių smegenys yra kitokios. Tas skirtumas pastebimas Broko srityje. Šioje srityje gimsta kalba. Daugiakalbių žmonių smegenyse šioje srityje ląstelės susiskirsčiusios kitaip. Todėl yra tikimybė, kad jie informaciją apdoroja geriau. Tačiau trūksta tolimesnių tyrimų, kurie patvirtintų šią teoriją. Galbūt didžiausią įtaką daro tiesiog išskirtinė motyvacija. Vaikai užsienio kalbų išmoksta labai greitai iš kitų vaikų. Taip yra todėl, kad žaisdami jie nori įsilieti. Jie nori tapti grupės dalimi ir bendrauti. Tad jų mokymosi sėkmė priklauso nuo noro įsilieti. Kita teorija teigia, kad mokantis auga smegenų masės. Tad kuo daugiau mokomės, tuo lengviau mokytis. Panašias kalbas visada lengviau išmokti. Tad kalbantieji danų kalba, greitai išmoksta švedų ir norvegų. Daugelis klausimų vis dar neatsakyti. Tačiau visiškai aišku, kad intelektas čia nesvarbus. Kai kurie žmonės moką daug kalbų nepaisant žemo intelekto. Tačiau net didžiausi genijai turi laikytis disciplinos. O tai juk šiek tiek guodžia, ar ne?