Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   bg Въпроси – Минало време 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [осемдесет и шест]

86 [osemdeset i shest]

Въпроси – Минало време 2

[Vyprosi – Minalo vreme 2]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių bulgarų Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? Ти-----а --ат--ръз-а ----ш-? Т_ к____ в__________ н______ Т- к-к-а в-а-о-р-з-а н-с-ш-? ---------------------------- Ти каква вратовръзка носеше? 0
T--kakv- v-ato-r--ka n--es-e? T_ k____ v__________ n_______ T- k-k-a v-a-o-r-z-a n-s-s-e- ----------------------------- Ti kakva vratovryzka noseshe?
Kokį automobilį (tu) pirkai? Т- -а-в---ола--- куп-? Т_ к____ к___ с_ к____ Т- к-к-а к-л- с- к-п-? ---------------------- Ти каква кола си купи? 0
T--k-kv- k-l---i kupi? T_ k____ k___ s_ k____ T- k-k-a k-l- s- k-p-? ---------------------- Ti kakva kola si kupi?
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? Т- -а какъв в-с--ик-с- --о----? Т_ з_ к____ в______ с_ а_______ Т- з- к-к-в в-с-н-к с- а-о-и-а- ------------------------------- Ти за какъв вестник се абонира? 0
Ti za ----- ve---i--s- a-o-ir-? T_ z_ k____ v______ s_ a_______ T- z- k-k-v v-s-n-k s- a-o-i-a- ------------------------------- Ti za kakyv vestnik se abonira?
Ką (jūs) pamatėte? К--о ви-----? К___ в_______ К-г- в-д-х-е- ------------- Кого видяхте? 0
K--o--idya----? K___ v_________ K-g- v-d-a-h-e- --------------- Kogo vidyakhte?
Ką (jūs) sutikote? К--о с-е-н----? К___ с_________ К-г- с-е-н-х-е- --------------- Кого срещнахте? 0
K--o s---h-h-a-h-e? K___ s_____________ K-g- s-e-h-h-a-h-e- ------------------- Kogo sreshchnakhte?
Ką (jūs) atpažinote? К-г---азп--н-хте? К___ р___________ К-г- р-з-о-н-х-е- ----------------- Кого разпознахте? 0
K--o-ra--oz--kh-e? K___ r____________ K-g- r-z-o-n-k-t-? ------------------ Kogo razpoznakhte?
Kada (jūs) atsikėlėte? К-га--тан---е? К___ с________ К-г- с-а-а-т-? -------------- Кога станахте? 0
Kog- -t-na-h--? K___ s_________ K-g- s-a-a-h-e- --------------- Koga stanakhte?
Kada (jūs) pradėjote? К-----ап--н-х-е? К___ з__________ К-г- з-п-ч-а-т-? ---------------- Кога започнахте? 0
K--a z-----na--te? K___ z____________ K-g- z-p-c-n-k-t-? ------------------ Koga zapochnakhte?
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? Кога-свърши-те? К___ с_________ К-г- с-ъ-ш-х-е- --------------- Кога свършихте? 0
Ko-- -vyrs-ikhte? K___ s___________ K-g- s-y-s-i-h-e- ----------------- Koga svyrshikhte?
Kodėl (jūs) atsibudote? З-щ--с- съ-у---т-? З___ с_ с_________ З-щ- с- с-б-д-х-е- ------------------ Защо се събудихте? 0
Z-shcho-se--yb-di-ht-? Z______ s_ s__________ Z-s-c-o s- s-b-d-k-t-? ---------------------- Zashcho se sybudikhte?
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? За-о ----а-те -чител? З___ с_______ у______ З-щ- с-а-а-т- у-и-е-? --------------------- Защо станахте учител? 0
Za--ch---tana--t- u-hit-l? Z______ s________ u_______ Z-s-c-o s-a-a-h-e u-h-t-l- -------------------------- Zashcho stanakhte uchitel?
Kodėl (jūs) važiavote taksi? З--о -з--те --к--? З___ в_____ т_____ З-щ- в-е-т- т-к-и- ------------------ Защо взехте такси? 0
Za--c-o-vze-ht- taksi? Z______ v______ t_____ Z-s-c-o v-e-h-e t-k-i- ---------------------- Zashcho vzekhte taksi?
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? О--ъ-- дой-охте? О_____ д________ О-к-д- д-й-о-т-? ---------------- Откъде дойдохте? 0
Ot-yd--do--o--te? O_____ d_________ O-k-d- d-y-o-h-e- ----------------- Otkyde doydokhte?
Kur (jūs) nuėjote? К-де от--охт-? К___ о________ К-д- о-и-о-т-? -------------- Къде отидохте? 0
Kyde -tido--t-? K___ o_________ K-d- o-i-o-h-e- --------------- Kyde otidokhte?
Kur (jūs) buvote? К--е бя--е? К___ б_____ К-д- б-х-е- ----------- Къде бяхте? 0
K-d- --a-h--? K___ b_______ K-d- b-a-h-e- ------------- Kyde byakhte?
Kam (tu) padėjai? Ти -- к-го -омогн-? Т_ н_ к___ п_______ Т- н- к-г- п-м-г-а- ------------------- Ти на кого помогна? 0
Ti n- -o-o-p-mog-a? T_ n_ k___ p_______ T- n- k-g- p-m-g-a- ------------------- Ti na kogo pomogna?
Kam (tu) parašei? Т--н- к-г-----а? Т_ н_ к___ п____ Т- н- к-г- п-с-? ---------------- Ти на кого писа? 0
T- na----- -i--? T_ n_ k___ p____ T- n- k-g- p-s-? ---------------- Ti na kogo pisa?
Kam (tu) atsakei? Т--на ---- --гово-и? Т_ н_ к___ о________ Т- н- к-г- о-г-в-р-? -------------------- Ти на кого отговори? 0
Ti----kogo ------r-? T_ n_ k___ o________ T- n- k-g- o-g-v-r-? -------------------- Ti na kogo otgovori?

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…