Так--- --б----р---от--е з--В-с.
Т___ е д_____ р______ е з_ В___
Т-к- е д-б-е- р-с-о-о е з- В-с-
-------------------------------
Така е добре, рестото е за Вас. 0 Ta-- -e --br-, re-t-t- y---a V--.T___ y_ d_____ r______ y_ z_ V___T-k- y- d-b-e- r-s-o-o y- z- V-s----------------------------------Taka ye dobre, restoto ye za Vas.
Daugelis yra patenkinti galėdami kalbėti
viena
užsienio kalba.
Tačiau yra tokių, kurie kalba daugiau nei 70 kalbų.
Visomis tomis kalbomis jie gali rišliai kalbėti ir taisyklingai rašyti.
Egzistuoja žmonės-hiperpoliglotai.
Daugiakalbystės fenomenas pastebimas jau daugelį amžių.
Yra daug įrašų apie žmones su tokiu talentu.
Kol kas nėra išsiaiškinta, iš kur kyla tokie sugebėjimai.
Egzistuoja visokios mokslinės teorijos.
Kai kurie mano, kad daugiakalbių žmonių smegenys yra kitokios.
Tas skirtumas pastebimas Broko srityje.
Šioje srityje gimsta kalba.
Daugiakalbių žmonių smegenyse šioje srityje ląstelės susiskirsčiusios kitaip.
Todėl yra tikimybė, kad jie informaciją apdoroja geriau.
Tačiau trūksta tolimesnių tyrimų, kurie patvirtintų šią teoriją.
Galbūt didžiausią įtaką daro tiesiog išskirtinė motyvacija.
Vaikai užsienio kalbų išmoksta labai greitai iš kitų vaikų.
Taip yra todėl, kad žaisdami jie nori įsilieti.
Jie nori tapti grupės dalimi ir bendrauti.
Tad jų mokymosi sėkmė priklauso nuo noro įsilieti.
Kita teorija teigia, kad mokantis auga smegenų masės.
Tad kuo daugiau mokomės, tuo lengviau mokytis.
Panašias kalbas visada lengviau išmokti.
Tad kalbantieji danų kalba, greitai išmoksta švedų ir norvegų.
Daugelis klausimų vis dar neatsakyti.
Tačiau visiškai aišku, kad intelektas čia nesvarbus.
Kai kurie žmonės moką daug kalbų nepaisant žemo intelekto.
Tačiau net didžiausi genijai turi laikytis disciplinos.
O tai juk šiek tiek guodžia, ar ne?