Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   bs Negacija 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [šezdeset i pet]

Negacija 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių bosnių Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? Da-----e -rs------up? D_ l_ j_ p_____ s____ D- l- j- p-s-e- s-u-? --------------------- Da li je prsten skup? 0
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. Ne--on ko-ta --m---to-i-u -ura. N__ o_ k____ s___ s______ e____ N-, o- k-š-a s-m- s-o-i-u e-r-. ------------------------------- Ne, on košta samo stotinu eura. 0
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. Ali -a ---- sam-----e-et. A__ j_ i___ s___ p_______ A-i j- i-a- s-m- p-d-s-t- ------------------------- Ali ja imam samo pedeset. 0
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? J-s- -i ve--got-v --g-t-va? J___ l_ v__ g____ / g______ J-s- l- v-ć g-t-v / g-t-v-? --------------------------- Jesi li već gotov / gotova? 0
Ne, dar ne. N-,--o----. N__ j__ n__ N-, j-š n-. ----------- Ne, još ne. 0
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. A-- --- ---or------v / --tov-. A__ s__ u_____ g____ / g______ A-i s-m u-k-r- g-t-v / g-t-v-. ------------------------------ Ali sam uskoro gotov / gotova. 0
Ar dar norėtum sriubos? Želi- l- -o-----e? Ž____ l_ j__ s____ Ž-l-š l- j-š s-p-? ------------------ Želiš li još supe? 0
Ne, (aš) jau nebenoriu. N-,-n- ---i---iš-. N__ n_ ž____ v____ N-, n- ž-l-m v-š-. ------------------ Ne, ne želim više. 0
Bet dar porciją ledų. A-- još -ed-n--l---le-. A__ j__ j____ s________ A-i j-š j-d-n s-a-o-e-. ----------------------- Ali još jedan sladoled. 0
Ar jau seniai čia gyveni? S-anu--š ----------- o----? S_______ l_ v__ d___ o_____ S-a-u-e- l- v-ć d-g- o-d-e- --------------------------- Stanuješ li već dugo ovdje? 0
Ne, tik mėnuo. N-- t---j---------ec. N__ t__ j____ m______ N-, t-k j-d-n m-e-e-. --------------------- Ne, tek jedan mjesec. 0
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. Al--ve- ----a-e- --o-- --udi. A__ v__ p_______ m____ l_____ A-i v-ć p-z-a-e- m-o-o l-u-i- ----------------------------- Ali već poznajem mnogo ljudi. 0
Ar rytoj važiuosi namo? Putuje- li--u-ra ku--? P______ l_ s____ k____ P-t-j-š l- s-t-a k-ć-? ---------------------- Putuješ li sutra kući? 0
Ne, tik savaitgalį. Ne, --- z- v----d. N__ t__ z_ v______ N-, t-k z- v-k-n-. ------------------ Ne, tek za vikend. 0
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. Ali se -ra-a--v---u --d---j-. A__ s_ v_____ v__ u n________ A-i s- v-a-a- v-ć u n-d-e-j-. ----------------------------- Ali se vraćam već u nedjelju. 0
Ar tavo duktė jau suaugusi? D--li ---t-o-a-k-erk- ve-------l-? D_ l_ j_ t____ k_____ v__ o_______ D- l- j- t-o-a k-e-k- v-ć o-r-s-a- ---------------------------------- Da li je tvoja kćerka već odrasla? 0
Ne, jai dar tik septyniolika. Ne- --- -ma---k-------ae-t -o----. N__ o__ i__ t__ s_________ g______ N-, o-a i-a t-k s-d-m-a-s- g-d-n-. ---------------------------------- Ne, ona ima tek sedamnaest godina. 0
Bet ji jau turi draugą. Al---na-v-- --a m-m-a. A__ o__ v__ i__ m_____ A-i o-a v-ć i-a m-m-a- ---------------------- Ali ona već ima momka. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + bosnių (1-100) MP3 bosnių (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!