Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   sr Негација 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [шездесет и пет]

65 [šezdeset i pet]

Негација 2

[Negacija 2]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių serbų Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? Д---- -----с-е---куп? Д_ л_ ј_ п_____ с____ Д- л- ј- п-с-е- с-у-? --------------------- Да ли је прстен скуп? 0
Da--i----pr--en-sku-? D_ l_ j_ p_____ s____ D- l- j- p-s-e- s-u-? --------------------- Da li je prsten skup?
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. Н-, -- --------м- с----н--е-ра. Н__ о_ к____ с___ с______ е____ Н-, о- к-ш-а с-м- с-о-и-у е-р-. ------------------------------- Не, он кошта само стотину евра. 0
N-- ----o--a-s-mo--t---nu---r-. N__ o_ k____ s___ s______ e____ N-, o- k-š-a s-m- s-o-i-u e-r-. ------------------------------- Ne, on košta samo stotinu evra.
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. Ал---а-и-ам -амо -------. А__ ј_ и___ с___ п_______ А-и ј- и-а- с-м- п-д-с-т- ------------------------- Али ја имам само педесет. 0
A-i -a-i-am -amo pe--s--. A__ j_ i___ s___ p_______ A-i j- i-a- s-m- p-d-s-t- ------------------------- Ali ja imam samo pedeset.
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? Ј-си----в-ћ-г-т-------т---? Ј___ л_ в__ г____ / г______ Ј-с- л- в-ћ г-т-в / г-т-в-? --------------------------- Јеси ли већ готов / готовa? 0
J--i li -eć----ov / -ot-va? J___ l_ v__ g____ / g______ J-s- l- v-c- g-t-v / g-t-v-? ---------------------------- Jesi li već gotov / gotova?
Ne, dar ne. Не,-још -е. Н__ ј__ н__ Н-, ј-ш н-. ----------- Не, још не. 0
Ne,---š -e. N__ j__ n__ N-, j-š n-. ----------- Ne, još ne.
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. Ал----м-у---р---о----/ -о--в-. А__ с__ у_____ г____ / г______ А-и с-м у-к-р- г-т-в / г-т-в-. ------------------------------ Али сам ускоро готов / готова. 0
A-i s-m -skor- -o-ov -----o-a. A__ s__ u_____ g____ / g______ A-i s-m u-k-r- g-t-v / g-t-v-. ------------------------------ Ali sam uskoro gotov / gotova.
Ar dar norėtum sriubos? Ж-лиш -- још-с--е? Ж____ л_ ј__ с____ Ж-л-ш л- ј-ш с-п-? ------------------ Желиш ли још супе? 0
Ž-liš ---j-----pe? Ž____ l_ j__ s____ Ž-l-š l- j-š s-p-? ------------------ Želiš li još supe?
Ne, (aš) jau nebenoriu. Н-,--е--е--- в-ше. Н__ н_ ж____ в____ Н-, н- ж-л-м в-ш-. ------------------ Не, не желим више. 0
Ne-----ž-l-m-v---. N__ n_ ž____ v____ N-, n- ž-l-m v-š-. ------------------ Ne, ne želim više.
Bet dar porciją ledų. А-и ј-ш је-а--сла-о--д. А__ ј__ ј____ с________ А-и ј-ш ј-д-н с-а-о-е-. ----------------------- Али још један сладолед. 0
A-- -oš -ed----la-ole-. A__ j__ j____ s________ A-i j-š j-d-n s-a-o-e-. ----------------------- Ali još jedan sladoled.
Ar jau seniai čia gyveni? С-ану-еш -и -ећ д-го-о---? С_______ л_ в__ д___ о____ С-а-у-е- л- в-ћ д-г- о-д-? -------------------------- Станујеш ли већ дуго овде? 0
S-----e-----v-c- -u-o--v--? S_______ l_ v__ d___ o____ S-a-u-e- l- v-c- d-g- o-d-? --------------------------- Stanuješ li već dugo ovde?
Ne, tik mėnuo. Не--те- јед-- м-сец. Н__ т__ ј____ м_____ Н-, т-к ј-д-н м-с-ц- -------------------- Не, тек један месец. 0
N-,-te- jed-- m--ec. N__ t__ j____ m_____ N-, t-k j-d-n m-s-c- -------------------- Ne, tek jedan mesec.
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. А-- в-ћ -озн-јем-м-ог- љу-и. А__ в__ п_______ м____ љ____ А-и в-ћ п-з-а-е- м-о-о љ-д-. ---------------------------- Али већ познајем много људи. 0
A-- -ec- ---na-e- m-og-----di. A__ v__ p_______ m____ l_____ A-i v-c- p-z-a-e- m-o-o l-u-i- ------------------------------ Ali već poznajem mnogo ljudi.
Ar rytoj važiuosi namo? Пу--је--ли су-р----ћ-? П______ л_ с____ к____ П-т-ј-ш л- с-т-а к-ћ-? ---------------------- Путујеш ли сутра кући? 0
P--u----l--su--a----́-? P______ l_ s____ k____ P-t-j-š l- s-t-a k-c-i- ----------------------- Putuješ li sutra kući?
Ne, tik savaitgalį. Не, --- з- ви----. Н__ т__ з_ в______ Н-, т-к з- в-к-н-. ------------------ Не, тек за викенд. 0
Ne,-tek-z- -ike--. N__ t__ z_ v______ N-, t-k z- v-k-n-. ------------------ Ne, tek za vikend.
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. Ал- -е--р-ћа- в-ћ-у--е---у. А__ с_ в_____ в__ у н______ А-и с- в-а-а- в-ћ у н-д-љ-. --------------------------- Али се враћам већ у недељу. 0
Al- ---v--c-am ve-́ u-n--e---. A__ s_ v_____ v__ u n_______ A-i s- v-a-́-m v-c- u n-d-l-u- ------------------------------ Ali se vraćam već u nedelju.
Ar tavo duktė jau suaugusi? Да-л--је -во-а-ће-к- већ----асла? Д_ л_ ј_ т____ ћ____ в__ о_______ Д- л- ј- т-о-а ћ-р-а в-ћ о-р-с-а- --------------------------------- Да ли је твоја ћерка већ одрасла? 0
Da li -- ---ja --erka --ć o-r---a? D_ l_ j_ t____ ć____ v__ o_______ D- l- j- t-o-a c-e-k- v-c- o-r-s-a- ----------------------------------- Da li je tvoja ćerka već odrasla?
Ne, jai dar tik septyniolika. Н-- она им---е- с--амнае----о--на. Н__ о__ и__ т__ с_________ г______ Н-, о-а и-а т-к с-д-м-а-с- г-д-н-. ---------------------------------- Не, она има тек седамнаест година. 0
N-, ona--ma-t-- s---mna----go-i--. N__ o__ i__ t__ s_________ g______ N-, o-a i-a t-k s-d-m-a-s- g-d-n-. ---------------------------------- Ne, ona ima tek sedamnaest godina.
Bet ji jau turi draugą. Али --а--е- има мо---. А__ о__ в__ и__ м_____ А-и о-а в-ћ и-а м-м-а- ---------------------- Али она већ има момка. 0
Ali-o-- v-c----- -o-ka. A__ o__ v__ i__ m_____ A-i o-a v-c- i-a m-m-a- ----------------------- Ali ona već ima momka.

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!