Pasikalbėjimų knygelė

lt Skaityti ir rašyti   »   bs Čitati i pisati

6 [šeši]

Skaityti ir rašyti

Skaityti ir rašyti

6 [šest]

Čitati i pisati

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių bosnių Žaisti Daugiau
Aš skaitau. J----t--. J_ č_____ J- č-t-m- --------- Ja čitam. 0
(Aš) skaitau raidę. J--č-ta- jedno---ovo. J_ č____ j____ s_____ J- č-t-m j-d-o s-o-o- --------------------- Ja čitam jedno slovo. 0
(Aš) skaitau žodį. Ja--i------dn- ri-e-. J_ č____ j____ r_____ J- č-t-m j-d-u r-j-č- --------------------- Ja čitam jednu riječ. 0
(Aš) skaitau sakinį. Ja č---- -ed---re-e-i-u. J_ č____ j____ r________ J- č-t-m j-d-u r-č-n-c-. ------------------------ Ja čitam jednu rečenicu. 0
(Aš) skaitau laišką. Ja č-t-m j---o-p----. J_ č____ j____ p_____ J- č-t-m j-d-o p-s-o- --------------------- Ja čitam jedno pismo. 0
(Aš) skaitau knygą. J--čit----ed-u-kn-i--. J_ č____ j____ k______ J- č-t-m j-d-u k-j-g-. ---------------------- Ja čitam jednu knjigu. 0
Aš skaitau. J- ----m. J_ č_____ J- č-t-m- --------- Ja čitam. 0
Tu skaitai. T- či---. T_ č_____ T- č-t-š- --------- Ti čitaš. 0
Jis skaito. On či-a. O_ č____ O- č-t-. -------- On čita. 0
Aš rašau. J- piše-. J_ p_____ J- p-š-m- --------- Ja pišem. 0
(Aš) rašau raidę. J----še--j-d-o -l--o. J_ p____ j____ s_____ J- p-š-m j-d-o s-o-o- --------------------- Ja pišem jedno slovo. 0
(Aš) rašau žodį. Ja-pi-em-j--nu r--e-. J_ p____ j____ r_____ J- p-š-m j-d-u r-j-č- --------------------- Ja pišem jednu riječ. 0
(Aš) rašau sakinį. J----šem je-nu -----icu. J_ p____ j____ r________ J- p-š-m j-d-u r-č-n-c-. ------------------------ Ja pišem jednu rečenicu. 0
(Aš) rašau laišką. J- --še- -e--o-pism-. J_ p____ j____ p_____ J- p-š-m j-d-o p-s-o- --------------------- Ja pišem jedno pismo. 0
(Aš) rašau knygą. Ja pi-e---ednu--n-i--. J_ p____ j____ k______ J- p-š-m j-d-u k-j-g-. ---------------------- Ja pišem jednu knjigu. 0
Aš rašau. J- --š--. J_ p_____ J- p-š-m- --------- Ja pišem. 0
Tu rašai. Ti--i-eš. T_ p_____ T- p-š-š- --------- Ti pišeš. 0
Jis rašo. On-piše. O_ p____ O- p-š-. -------- On piše. 0

Internacionalizmai

Globalizacija apima ne tik kalbas. Tai pastebima vis augant „internacionalizmų“ kiekiui. Internacionalizmai – tai keliose kalbose sutinkami žodžiai. Tad žodžiai kartais gali turėti tokias pačias arba panašias reikšmes. Tarimas, neretai, irgi būna toks pats. Šie žodžiai taip pat labai panašiai rašomi. Tokių internacionalizmų paplitimas yra įdomus reiškinys. Čia nesvarbios jokios ribos. Netgi geografinės. O ypač – lingvistinės. Yra tokių žodžių, kurie yra suprantami visuose žemynuose. Geras pavyzdys yra žodis hotel. Jis sutinkamas beveik visame pasaulyje. Dauguma internacionalizmų paplinta iš mokslo srities. Taip pat greitai po pasaulį pasklinda techniniai terminai. Senieji internacionalizmai turi bendrą šaknį. Jie susidarė iš to paties žodžio. Tačiau dauguma internacionalizmų paprastai yra skolinti. Kalbant kiek tiksliau, tie žodžiai paprasčiausiai yra priimami į kitas kalbas. Svarbų vaidmenį jų adaptacijoje atlieka įvairios kultūrinės grupės. Kiekviena civilizacija turi savo tradicijas. Todėl tie patys žodžiai prigyja ne visur. Idėjų įsisavinimą lemia kultūrinės normos. Kai kurie dalykai yra budingi tik tam tikroms pasaulio vietovėms. Dar kiti – labai greitai pasklinda po pasaulį. Tačiau tik jiems plintant gali plisti ir jų pavadinimai. Būtent todėl internacionalizmai yra tokie įdomūs! Atrasdami kalbą, visada atrandame ir kultūrą.