Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   ca Negació 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [seixanta-cinc]

Negació 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kataloniečių Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? É- ca- ---nell? É_ c__ l_______ É- c-r l-a-e-l- --------------- És car l’anell? 0
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. No--n-m-- -os-a -en- e----. N__ n____ c____ c___ e_____ N-, n-m-s c-s-a c-n- e-r-s- --------------------------- No, només costa cent euros. 0
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. Pe-ò no--s--- -i---cin--ant-. P___ n____ e_ t___ c_________ P-r- n-m-s e- t-n- c-n-u-n-a- ----------------------------- Però només en tinc cinquanta. 0
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? H-s-----a-? H__ a______ H-s a-a-a-? ----------- Has acabat? 0
Ne, dar ne. N-,-e--a-a-no. N__ e_____ n__ N-, e-c-r- n-. -------------- No, encara no. 0
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. Però ----- -c---. P___ a____ a_____ P-r- a-i-t a-a-o- ----------------- Però aviat acabo. 0
Ar dar norėtum sriubos? Vo-s-mé- sopa? V___ m__ s____ V-l- m-s s-p-? -------------- Vols més sopa? 0
Ne, (aš) jau nebenoriu. N-- ----o en-vul-. N__ j_ n_ e_ v____ N-, j- n- e- v-l-. ------------------ No, ja no en vull. 0
Bet dar porciją ledų. Pe-ò u- altre gela-. P___ u_ a____ g_____ P-r- u- a-t-e g-l-t- -------------------- Però un altre gelat. 0
Ar jau seniai čia gyveni? Q-e--- --i-e---e-v-u--a-uí? Q__ f_ g____ q__ v___ a____ Q-e f- g-i-e q-e v-u- a-u-? --------------------------- Que fa gaire que vius aquí? 0
Ne, tik mėnuo. N-,-no--- -- m-s. N__ n____ u_ m___ N-, n-m-s u- m-s- ----------------- No, només un mes. 0
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. Per- ---c--e---n mu-- -- -e-t. P___ j_ c____ u_ m___ d_ g____ P-r- j- c-n-c u- m-n- d- g-n-. ------------------------------ Però ja conec un munt de gent. 0
Ar rytoj važiuosi namo? V-------sa d-m-? V__ a c___ d____ V-s a c-s- d-m-? ---------------- Vas a casa demà? 0
Ne, tik savaitgalį. N---n-m-s-e-s ca---d---e-mana. N__ n____ e__ c___ d_ s_______ N-, n-m-s e-s c-p- d- s-t-a-a- ------------------------------ No, només els caps de setmana. 0
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. Per- -a --rn- d--men-e. P___ j_ t____ d________ P-r- j- t-r-o d-u-e-g-. ----------------------- Però ja torno diumenge. 0
Ar tavo duktė jau suaugusi? L--t--a-f-l-a j- és --j-- ------? L_ t___ f____ j_ é_ m____ d______ L- t-v- f-l-a j- é- m-j-r d-e-a-? --------------------------------- La teva filla ja és major d’edat? 0
Ne, jai dar tik septyniolika. No, t- n-més di---- --y-. N__ t_ n____ d_____ a____ N-, t- n-m-s d-s-e- a-y-. ------------------------- No, té només disset anys. 0
Bet ji jau turi draugą. P-r---a----xic-t. P___ j_ t_ x_____ P-r- j- t- x-c-t- ----------------- Però ja té xicot. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + kataloniečių (1-100) MP3 kataloniečių (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!