Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   uk Заперечення 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [шістдесят п’ять]

65 [shistdesyat pʺyatʹ]

Заперечення 2

Zaperechennya 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ukrainiečių Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? Пе--т-н------гий? П_______ д_______ П-р-т-н- д-р-г-й- ----------------- Перстень дорогий? 0
P---t--ʹ-dor--y-̆? P_______ d_______ P-r-t-n- d-r-h-y-? ------------------ Perstenʹ dorohyy̆?
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. Ні------ко-т-- --л--и сто-є--о. Н__ в__ к_____ т_____ с__ є____ Н-, в-н к-ш-у- т-л-к- с-о є-р-. ------------------------------- Ні, він коштує тільки сто євро. 0
Ni----n-----tuy- til-k- s-o y-vr-. N__ v__ k_______ t_____ s__ y_____ N-, v-n k-s-t-y- t-l-k- s-o y-v-o- ---------------------------------- Ni, vin koshtuye tilʹky sto yevro.
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. А-е я-м---тіль-и--’ятдеся-. А__ я м__ т_____ п_________ А-е я м-ю т-л-к- п-я-д-с-т- --------------------------- Але я маю тільки п’ятдесят. 0
Ale ya ma-- --lʹk- p---t-es---. A__ y_ m___ t_____ p___________ A-e y- m-y- t-l-k- p-y-t-e-y-t- ------------------------------- Ale ya mayu tilʹky p'yatdesyat.
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? Ти--же-г-то-ий - го-ова? Т_ в__ г______ / г______ Т- в-е г-т-в-й / г-т-в-? ------------------------ Ти вже готовий / готова? 0
T--vz-e-h---vyy- / h-to--? T_ v___ h______ / h______ T- v-h- h-t-v-y- / h-t-v-? -------------------------- Ty vzhe hotovyy̆ / hotova?
Ne, dar ne. Н---щ- -і. Н__ щ_ н__ Н-, щ- н-. ---------- Ні, ще ні. 0
Ni- --c-- n-. N__ s____ n__ N-, s-c-e n-. ------------- Ni, shche ni.
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. Ал--ск--о------гот--и- / --тов-. А__ с____ б___ г______ / г______ А-е с-о-о б-д- г-т-в-й / г-т-в-. -------------------------------- Але скоро буду готовий / готова. 0
Al---k----b-du -ot--y---/--o-ova. A__ s____ b___ h______ / h______ A-e s-o-o b-d- h-t-v-y- / h-t-v-. --------------------------------- Ale skoro budu hotovyy̆ / hotova.
Ar dar norėtum sriubos? Хоч-- щ---у-у? Х____ щ_ с____ Х-ч-ш щ- с-п-? -------------- Хочеш ще супу? 0
Kh-c-es--sh-he s---? K_______ s____ s____ K-o-h-s- s-c-e s-p-? -------------------- Khochesh shche supu?
Ne, (aš) jau nebenoriu. Ні- - б---ше-----о-у. Н__ я б_____ н_ х____ Н-, я б-л-ш- н- х-ч-. --------------------- Ні, я більше не хочу. 0
N---y- b--ʹ----ne --och-. N__ y_ b______ n_ k______ N-, y- b-l-s-e n- k-o-h-. ------------------------- Ni, ya bilʹshe ne khochu.
Bet dar porciją ledų. А-- -е -дне----оз---. А__ щ_ о___ м________ А-е щ- о-н- м-р-з-в-. --------------------- Але ще одне морозиво. 0
Al--sh-he -d---mo---yv-. A__ s____ o___ m________ A-e s-c-e o-n- m-r-z-v-. ------------------------ Ale shche odne morozyvo.
Ar jau seniai čia gyveni? Т--д-в-о вж- --т-ж--е-? Т_ д____ в__ т__ ж_____ Т- д-в-о в-е т-т ж-в-ш- ----------------------- Ти довго вже тут живеш? 0
T--dovho v-he-tut--h-v---? T_ d____ v___ t__ z_______ T- d-v-o v-h- t-t z-y-e-h- -------------------------- Ty dovho vzhe tut zhyvesh?
Ne, tik mėnuo. Н-------ки мі-я-ь. Н__ т_____ м______ Н-, т-л-к- м-с-ц-. ------------------ Ні, тільки місяць. 0
Ni, --lʹ-- ---ya-s-. N__ t_____ m________ N-, t-l-k- m-s-a-s-. -------------------- Ni, tilʹky misyatsʹ.
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. А-е я -н-ю -же--а--т- л-дей. А__ я з___ в__ б_____ л_____ А-е я з-а- в-е б-г-т- л-д-й- ---------------------------- Але я знаю вже багато людей. 0
Al--ya z-ayu -zh- --ha-- --ude-̆. A__ y_ z____ v___ b_____ l______ A-e y- z-a-u v-h- b-h-t- l-u-e-̆- --------------------------------- Ale ya znayu vzhe bahato lyudey̆.
Ar rytoj važiuosi namo? Їд-- зав----додо--? Ї___ з_____ д______ Ї-е- з-в-р- д-д-м-? ------------------- Їдеш завтра додому? 0
I----h za---a-do-om-? Ï____ z_____ d______ I-d-s- z-v-r- d-d-m-? --------------------- Ïdesh zavtra dodomu?
Ne, tik savaitgalį. Ні,---льк- - -и--д--. Н__ т_____ у в_______ Н-, т-л-к- у в-х-д-і- --------------------- Ні, тільки у вихідні. 0
N-- t--ʹ-y - -yk-idni. N__ t_____ u v________ N-, t-l-k- u v-k-i-n-. ---------------------- Ni, tilʹky u vykhidni.
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. Ал- я--о-ер-аю---в-е ---е-іл-. А__ я п_________ в__ у н______ А-е я п-в-р-а-с- в-е у н-д-л-. ------------------------------ Але я повертаюся вже у неділю. 0
Ale--a pover--yu-ya v--e-u ---ily-. A__ y_ p___________ v___ u n_______ A-e y- p-v-r-a-u-y- v-h- u n-d-l-u- ----------------------------------- Ale ya povertayusya vzhe u nedilyu.
Ar tavo duktė jau suaugusi? Т--- д--ка-в-е ---ос-а? Т___ д____ в__ д_______ Т-о- д-ч-а в-е д-р-с-а- ----------------------- Твоя дочка вже доросла? 0
T---- -ochka---h---or-s-a? T____ d_____ v___ d_______ T-o-a d-c-k- v-h- d-r-s-a- -------------------------- Tvoya dochka vzhe dorosla?
Ne, jai dar tik septyniolika. Ні,--- --льк--с---адцять. Н__ ї_ т_____ с__________ Н-, ї- т-л-к- с-м-а-ц-т-. ------------------------- Ні, їй тільки сімнадцять. 0
N-- ïy--til-k--si-n-d--ya-ʹ. N__ ï_ t_____ s____________ N-, i-y- t-l-k- s-m-a-t-y-t-. ----------------------------- Ni, ïy̆ tilʹky simnadtsyatʹ.
Bet ji jau turi draugą. Але в-н---ж- м-- х-оп-я. А__ в___ в__ м__ х______ А-е в-н- в-е м-є х-о-ц-. ------------------------ Але вона вже має хлопця. 0
A-- -o-a ------a-e--hloptsya. A__ v___ v___ m___ k_________ A-e v-n- v-h- m-y- k-l-p-s-a- ----------------------------- Ale vona vzhe maye khloptsya.

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!