А-е я-м---тіль-и--’ятдеся-.
А__ я м__ т_____ п_________
А-е я м-ю т-л-к- п-я-д-с-т-
---------------------------
Але я маю тільки п’ятдесят. 0 Ale ya ma-- --lʹk- p---t-es---.A__ y_ m___ t_____ p___________A-e y- m-y- t-l-k- p-y-t-e-y-t--------------------------------Ale ya mayu tilʹky p'yatdesyat.
Ні- - б---ше-----о-у.
Н__ я б_____ н_ х____
Н-, я б-л-ш- н- х-ч-.
---------------------
Ні, я більше не хочу. 0 N---y- b--ʹ----ne --och-.N__ y_ b______ n_ k______N-, y- b-l-s-e n- k-o-h-.-------------------------Ni, ya bilʹshe ne khochu.
А-е я -н-ю -же--а--т- л-дей.
А__ я з___ в__ б_____ л_____
А-е я з-а- в-е б-г-т- л-д-й-
----------------------------
Але я знаю вже багато людей. 0 Al--ya z-ayu -zh- --ha-- --ude-̆.A__ y_ z____ v___ b_____ l______A-e y- z-a-u v-h- b-h-t- l-u-e-̆----------------------------------Ale ya znayu vzhe bahato lyudey̆.
Ні,---льк- - -и--д--.
Н__ т_____ у в_______
Н-, т-л-к- у в-х-д-і-
---------------------
Ні, тільки у вихідні. 0 N-- t--ʹ-y - -yk-idni.N__ t_____ u v________N-, t-l-k- u v-k-i-n-.----------------------Ni, tilʹky u vykhidni.
Ал- я--о-ер-аю---в-е ---е-іл-.
А__ я п_________ в__ у н______
А-е я п-в-р-а-с- в-е у н-д-л-.
------------------------------
Але я повертаюся вже у неділю. 0 Ale--a pover--yu-ya v--e-u ---ily-.A__ y_ p___________ v___ u n_______A-e y- p-v-r-a-u-y- v-h- u n-d-l-u------------------------------------Ale ya povertayusya vzhe u nedilyu.
Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų.
Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta.
Knygose saugoma labai daug žinių.
Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug .
Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi.
Kiekviena era turėjo savo knygas.
Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu.
Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas.
Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti.
Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys.
Vėliau analizuojamas jų turinys.
Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba.
Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį.
Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą.
Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų.
Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos.
Iš viso 500 milijardų žodžių.
Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar.
Kalboje atsispindi idėjos ir mados.
Pavyzdžiui, žodis
vyrai
per laiką prarado dalį reikšmės.
Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau.
Tačiau žodžio
moterys
dažnumas padidėjo.
Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti.
Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo
ledai.
Vėliau populiaresniais tapo
pica
ir
makaronai.
Pastaraisiais metais
sušiai
tapo dominuojančiu žodžiu.
Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams…
Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!