Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   cs Zápor 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [šedesát pět]

Zápor 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių čekų Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? Je-t-n--r---n--r--ý? J_ t__ p_____ d_____ J- t-n p-s-e- d-a-ý- -------------------- Je ten prsten drahý? 0
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. Ne- ----- -----t---u-o. N__ s____ j__ s__ e____ N-, s-o-í j-n s-o e-r-. ----------------------- Ne, stojí jen sto euro. 0
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. Ale-já---m-jen--a-e---. A__ j_ m__ j__ p_______ A-e j- m-m j-n p-d-s-t- ----------------------- Ale já mám jen padesát. 0
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? J------ho--v- - -otov-? J__ u_ h_____ / h______ J-i u- h-t-v- / h-t-v-? ----------------------- Jsi už hotový / hotová? 0
Ne, dar ne. N----e-tě---. N__ j____ n__ N-, j-š-ě n-. ------------- Ne, ještě ne. 0
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. A-e -- brzo-budu -o--vý. A__ u_ b___ b___ h______ A-e u- b-z- b-d- h-t-v-. ------------------------ Ale už brzo budu hotový. 0
Ar dar norėtum sriubos? C-c-š -eš-ě p-lévku? C____ j____ p_______ C-c-š j-š-ě p-l-v-u- -------------------- Chceš ještě polévku? 0
Ne, (aš) jau nebenoriu. Ne-----nech-i. N__ u_ n______ N-, u- n-c-c-. -------------- Ne, už nechci. 0
Bet dar porciją ledų. A---c-ci-ješt- zmr----u. A__ c___ j____ z________ A-e c-c- j-š-ě z-r-l-n-. ------------------------ Ale chci ještě zmrzlinu. 0
Ar jau seniai čia gyveni? Byd-í-----y ---d--uho? B_____ t___ u_ d______ B-d-í- t-d- u- d-o-h-? ---------------------- Bydlíš tady už dlouho? 0
Ne, tik mėnuo. N-,-t-p-ve j-d-n m--íc. N__ t_____ j____ m_____ N-, t-p-v- j-d-n m-s-c- ----------------------- Ne, teprve jeden měsíc. 0
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. Ale ---m u- ---ně--idí. A__ z___ u_ h____ l____ A-e z-á- u- h-d-ě l-d-. ----------------------- Ale znám už hodně lidí. 0
Ar rytoj važiuosi namo? P--e-eš -í--a-do-ů? P______ z____ d____ P-j-d-š z-t-a d-m-? ------------------- Pojedeš zítra domů? 0
Ne, tik savaitgalį. Ne--a- --v--en-u. N__ a_ o v_______ N-, a- o v-k-n-u- ----------------- Ne, až o víkendu. 0
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. A-e-p-i-e-- ---t-y-už-v---dě-i. A__ p______ z_____ u_ v n______ A-e p-i-e-u z-á-k- u- v n-d-l-. ------------------------------- Ale přijedu zpátky už v neděli. 0
Ar tavo duktė jau suaugusi? J---v-j--dc--- -ž----pěl-? J_ t____ d____ u_ d_______ J- t-o-e d-e-a u- d-s-ě-á- -------------------------- Je tvoje dcera už dospělá? 0
Ne, jai dar tik septyniolika. Ne- -e--í---pr----e---áct. N__ j_ j_ t_____ s________ N-, j- j- t-p-v- s-d-n-c-. -------------------------- Ne, je jí teprve sedmnáct. 0
Bet ji jau turi draugą. Ale -- má----tele. A__ u_ m_ p_______ A-e u- m- p-í-e-e- ------------------ Ale už má přítele. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + čekų (1-100) MP3 čekų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!