Pasikalbėjimų knygelė

lt Savybiniai įvardžiai 2   »   bs Prisvojne zamjenice 2

67 [šešiasdešimt septyni]

Savybiniai įvardžiai 2

Savybiniai įvardžiai 2

67 [šezdeset i sedam]

Prisvojne zamjenice 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių bosnių Žaisti Daugiau
akiniai n---a-e n______ n-o-a-e ------- naočale 0
Jis pamiršo savo akinius. On-j---------i---v----nao-ale. O_ j_ z________ s____ n_______ O- j- z-b-r-v-o s-o-e n-o-a-e- ------------------------------ On je zaboravio svoje naočale. 0
Kurgi jo akiniai? M--g--e -u-m- naočal-? M_ g___ s_ m_ n_______ M- g-j- s- m- n-o-a-e- ---------------------- Ma gdje su mu naočale? 0
laikrodis s-t s__ s-t --- sat 0
Jo laikrodis sugedo. N-ego--sat -- po-v----. N_____ s__ j_ p________ N-e-o- s-t j- p-k-a-e-. ----------------------- Njegov sat je pokvaren. 0
Laikrodis kabo ant sienos. Sa- vi-i-na----u. S__ v___ n_ z____ S-t v-s- n- z-d-. ----------------- Sat visi na zidu. 0
pasas p--oš p____ p-s-š ----- pasoš 0
Jis pametė savo pasą. On je i----io--vo---a-o-. O_ j_ i______ s___ p_____ O- j- i-g-b-o s-o- p-s-š- ------------------------- On je izgubio svoj pasoš. 0
Kurgi jo pasas? Gdj- -e------n-eg----a-oš? G___ j_ o___ n_____ p_____ G-j- j- o-d- n-e-o- p-s-š- -------------------------- Gdje je onda njegov pasoš? 0
jie, jos — jų o-- -----h-v --nj-h--a-- n-i-ovo o__ – n_____ / n______ / n______ o-i – n-i-o- / n-i-o-a / n-i-o-o -------------------------------- oni – njihov / njihova / njihovo 0
Vaikai negali rasti savo tėvų. D-----n- --g- ---i -jiho---r-dit--je. D____ n_ m___ n___ n______ r_________ D-e-a n- m-g- n-ć- n-i-o-e r-d-t-l-e- ------------------------------------- Djeca ne mogu naći njihove roditelje. 0
Bet čia gi ateina jų tėvai! Ali--t- d-laze nj--ov- r--ite--i! A__ e__ d_____ n______ r_________ A-i e-o d-l-z- n-i-o-i r-d-t-l-i- --------------------------------- Ali eto dolaze njihovi roditelji! 0
Jūs — jūsų V- – --š-/ V------V-še V_ – V__ / V___ / V___ V- – V-š / V-š- / V-š- ---------------------- Vi – Vaš / Vaša / Vaše 0
Kokia buvo / kaip sekėsi jūsų kelionė, pone Miuleri? Kakvo-je--il---a-e ----vanj-, g-s----ne-Mi---? K____ j_ b___ V___ p_________ g________ M_____ K-k-o j- b-l- V-š- p-t-v-n-e- g-s-o-i-e M-l-r- ---------------------------------------------- Kakvo je bilo Vaše putovanje, gospodine Miler? 0
Kur jūsų žmona, pone Miuleri? Gdje----Va-a----a--g-sp-dine-M--er? G___ j_ V___ ž____ g________ M_____ G-j- j- V-š- ž-n-, g-s-o-i-e M-l-r- ----------------------------------- Gdje je Vaša žena, gospodine Miler? 0
Jūs — jūsų Vi-- --š-- V-ša-- ---e V_ – V__ / V___ / V___ V- – V-š / V-š- / V-š- ---------------------- Vi – Vaš / Vaša / Vaše 0
Kokia buvo / kaip sekėsi kelionė, ponia Šmit? K-k-o-j- bilo -aš--pu----n-e, -o--o-- S-h-idt? K____ j_ b___ V___ p_________ g______ S_______ K-k-o j- b-l- V-š- p-t-v-n-e- g-s-o-o S-h-i-t- ---------------------------------------------- Kakvo je bilo Vaše putovanje, gospođo Schmidt? 0
Kur jūsų vyras, ponia Šmit? G--e------š---ž------ođo Sch-idt? G___ j_ V__ m___ g______ S_______ G-j- j- V-š m-ž- g-s-o-o S-h-i-t- --------------------------------- Gdje je Vaš muž, gospođo Schmidt? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + bosnių (1-100) MP3 bosnių (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Kalbėjimas įmanomas dėl genetinės mutacijos

Žmogus – vienintelis kalbėti galintis žemės padaras. Tai jį išskiria iš kitų gyvūnų ir augalų. Žinoma, gyvūnai ir augalai taip pat vienas su kitu bendrauja. Tačiau jie nekalba kompleksine skiemenų kalba. Tad, kodėl žmonės gali kalbėti? Norint kalbėti, būtini tam tikri fiziniai bruožai. Tie fiziniai bruožai būdingi tik žmonėms. Tačiau tai nereiškia, kad juos išvystė žmonės. Evoliucijos istorijoje niekas nevyksta be priežasties. Kažkada žmogus pradėjo kalbėti. Kol kas nežinome, kada tiksliai tai nutiko. Tačiau kažkas turėjo nutikti, kad žmonės pradėtų kalbėti. Tyrinėtojai mano, kad už tai atsakinga genetinė mutacija. Antropologai sulygino įvairių gyvų padarų genus. Gerai žinoma, kad kalbai įtaką daro tam tikras genas. Tie, kurių šis genas pažeistas, sunkiai kalba. Jie negali gerai savęs išreikšti ir jiems sunku suprasti žodžius. Šis genas buvo analizuojamas žmonėse, beždžionėse ir pelėse. Žmogaus ir šimpanzės kalbos genas labai panašus. Pastebimi tik du nedideli skirtumai. Tačiau šie skirtumai smegenyse turi didelę reikšmę. Kartu su kitais genais, jie veikia tam tikrą smegenų veiklą. Todėl žmonės gali kalbėti, o beždžionės – ne. Tačiau žmonių kalbos paslaptis kol kas dar nėra įminta. Kad pradėtume kalbėti, vien genų mutacijos nepakanka. Tyrėjai implantavo žmogaus geno variantą pelėms. Tačiau tai joms nesuteikė sugebėjimo kalbėti. Vis dėlto jų cypimas buvo išties triukšmingas!