Pasikalbėjimų knygelė

lt Savybiniai įvardžiai 2   »   be Прыналежныя займеннікі 2

67 [šešiasdešimt septyni]

Savybiniai įvardžiai 2

Savybiniai įvardžiai 2

67 [шэсцьдзесят сем]

67 [shests’dzesyat sem]

Прыналежныя займеннікі 2

[Prynalezhnyya zaymennіkі 2]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių baltarusių Žaisti Daugiau
akiniai а--ля-ы акуляры а-у-я-ы ------- акуляры 0
aku-yary akulyary a-u-y-r- -------- akulyary
Jis pamiršo savo akinius. Ё- --б-- -в---а----ры. Ён забыў свае акуляры. Ё- з-б-ў с-а- а-у-я-ы- ---------------------- Ён забыў свае акуляры. 0
E- z-b-- s----a-ul-ary. En zabyu svae akulyary. E- z-b-u s-a- a-u-y-r-. ----------------------- En zabyu svae akulyary.
Kurgi jo akiniai? Дз----яго---у----? Дзе ж яго акуляры? Д-е ж я-о а-у-я-ы- ------------------ Дзе ж яго акуляры? 0
D-e-z--y--- akulya-y? Dze zh yago akulyary? D-e z- y-g- a-u-y-r-? --------------------- Dze zh yago akulyary?
laikrodis га----н-к гадзіннік г-д-і-н-к --------- гадзіннік 0
g--z-n-іk gadzіnnіk g-d-і-n-k --------- gadzіnnіk
Jo laikrodis sugedo. Яг- гадз--н-к-злам----. Яго гадзіннік зламаўся. Я-о г-д-і-н-к з-а-а-с-. ----------------------- Яго гадзіннік зламаўся. 0
Y-g- -adzіn-іk zlam--s--. Yago gadzіnnіk zlamausya. Y-g- g-d-і-n-k z-a-a-s-a- ------------------------- Yago gadzіnnіk zlamausya.
Laikrodis kabo ant sienos. Га-з----к--------н- -----. Гадзіннік вісіць на сцяне. Г-д-і-н-к в-с-ц- н- с-я-е- -------------------------- Гадзіннік вісіць на сцяне. 0
Ga-zіn-іk---sіts---- --sy-n-. Gadzіnnіk vіsіts’ na stsyane. G-d-і-n-k v-s-t-’ n- s-s-a-e- ----------------------------- Gadzіnnіk vіsіts’ na stsyane.
pasas п---а-т пашпарт п-ш-а-т ------- пашпарт 0
p-sh--rt pashpart p-s-p-r- -------- pashpart
Jis pametė savo pasą. Ё--зг--------- па--ар-. Ён згубіў свой пашпарт. Ё- з-у-і- с-о- п-ш-а-т- ----------------------- Ён згубіў свой пашпарт. 0
En--g-b-u s-oy pas--a--. En zgubіu svoy pashpart. E- z-u-і- s-o- p-s-p-r-. ------------------------ En zgubіu svoy pashpart.
Kurgi jo pasas? Дз- ж-я-о --ш-ар-? Дзе ж яго пашпарт? Д-е ж я-о п-ш-а-т- ------------------ Дзе ж яго пашпарт? 0
D---zh-yag----sh---t? Dze zh yago pashpart? D-e z- y-g- p-s-p-r-? --------------------- Dze zh yago pashpart?
jie, jos — jų я-- –--х яны – іх я-ы – і- -------- яны – іх 0
y--y ---kh yany – іkh y-n- – і-h ---------- yany – іkh
Vaikai negali rasti savo tėvų. Д-----н-----у---з----ц- -ва-- -а-ькоў. Дзеці не могуць знайсці сваіх бацькоў. Д-е-і н- м-г-ц- з-а-с-і с-а-х б-ц-к-ў- -------------------------------------- Дзеці не могуць знайсці сваіх бацькоў. 0
D----і--- mo-ut---z-ays--і---a-k--bats’kou. Dzetsі ne moguts’ znaystsі svaіkh bats’kou. D-e-s- n- m-g-t-’ z-a-s-s- s-a-k- b-t-’-o-. ------------------------------------------- Dzetsі ne moguts’ znaystsі svaіkh bats’kou.
Bet čia gi ateina jų tėvai! Ал--в--ь ---ць--х--ац--і! Але вось ідуць іх бацькі! А-е в-с- і-у-ь і- б-ц-к-! ------------------------- Але вось ідуць іх бацькі! 0
Ale----’--d--s’ -k----ts’k-! Ale vos’ іduts’ іkh bats’kі! A-e v-s- і-u-s- і-h b-t-’-і- ---------------------------- Ale vos’ іduts’ іkh bats’kі!
Jūs — jūsų В- --Ваш Вы – Ваш В- – В-ш -------- Вы – Ваш 0
Vy –---sh Vy – Vash V- – V-s- --------- Vy – Vash
Kokia buvo / kaip sekėsi jūsų kelionė, pone Miuleri? Я- --а-шла Ваша-------а, с---ар--ю---? Як прайшла Ваша паездка, спадар Мюлер? Я- п-а-ш-а В-ш- п-е-д-а- с-а-а- М-л-р- -------------------------------------- Як прайшла Ваша паездка, спадар Мюлер? 0
Yak--ra--hla ------p--zd---------r--yule-? Yak prayshla Vasha paezdka, spadar Myuler? Y-k p-a-s-l- V-s-a p-e-d-a- s-a-a- M-u-e-? ------------------------------------------ Yak prayshla Vasha paezdka, spadar Myuler?
Kur jūsų žmona, pone Miuleri? Д-е-Ва-----нк---сп--ар-М---р? Дзе Ваша жонка, спадар Мюлер? Д-е В-ш- ж-н-а- с-а-а- М-л-р- ----------------------------- Дзе Ваша жонка, спадар Мюлер? 0
Dze---sh- z-o-k-,--pa--r-Myu---? Dze Vasha zhonka, spadar Myuler? D-e V-s-a z-o-k-, s-a-a- M-u-e-? -------------------------------- Dze Vasha zhonka, spadar Myuler?
Jūs — jūsų Вы-- Ваш Вы – Ваш В- – В-ш -------- Вы – Ваш 0
V----V-sh Vy – Vash V- – V-s- --------- Vy – Vash
Kokia buvo / kaip sekėsi kelionė, ponia Šmit? Як-пра-шл- Ваш- п-е--к-,--п-д-ры---Шм-т? Як прайшла Ваша паездка, спадарыня Шміт? Я- п-а-ш-а В-ш- п-е-д-а- с-а-а-ы-я Ш-і-? ---------------------------------------- Як прайшла Ваша паездка, спадарыня Шміт? 0
Ya--p-ay-h-a----ha p--zd-a- --ad---nya--hm--? Yak prayshla Vasha paezdka, spadarynya Shmіt? Y-k p-a-s-l- V-s-a p-e-d-a- s-a-a-y-y- S-m-t- --------------------------------------------- Yak prayshla Vasha paezdka, spadarynya Shmіt?
Kur jūsų vyras, ponia Šmit? Д-е -аш -у-----ада-ы-я Шміт? Дзе Ваш муж, спадарыня Шміт? Д-е В-ш м-ж- с-а-а-ы-я Ш-і-? ---------------------------- Дзе Ваш муж, спадарыня Шміт? 0
D---Vash ---h- -p-daryny- -hmі-? Dze Vash muzh, spadarynya Shmіt? D-e V-s- m-z-, s-a-a-y-y- S-m-t- -------------------------------- Dze Vash muzh, spadarynya Shmіt?

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kalbėjimas įmanomas dėl genetinės mutacijos

Žmogus – vienintelis kalbėti galintis žemės padaras. Tai jį išskiria iš kitų gyvūnų ir augalų. Žinoma, gyvūnai ir augalai taip pat vienas su kitu bendrauja. Tačiau jie nekalba kompleksine skiemenų kalba. Tad, kodėl žmonės gali kalbėti? Norint kalbėti, būtini tam tikri fiziniai bruožai. Tie fiziniai bruožai būdingi tik žmonėms. Tačiau tai nereiškia, kad juos išvystė žmonės. Evoliucijos istorijoje niekas nevyksta be priežasties. Kažkada žmogus pradėjo kalbėti. Kol kas nežinome, kada tiksliai tai nutiko. Tačiau kažkas turėjo nutikti, kad žmonės pradėtų kalbėti. Tyrinėtojai mano, kad už tai atsakinga genetinė mutacija. Antropologai sulygino įvairių gyvų padarų genus. Gerai žinoma, kad kalbai įtaką daro tam tikras genas. Tie, kurių šis genas pažeistas, sunkiai kalba. Jie negali gerai savęs išreikšti ir jiems sunku suprasti žodžius. Šis genas buvo analizuojamas žmonėse, beždžionėse ir pelėse. Žmogaus ir šimpanzės kalbos genas labai panašus. Pastebimi tik du nedideli skirtumai. Tačiau šie skirtumai smegenyse turi didelę reikšmę. Kartu su kitais genais, jie veikia tam tikrą smegenų veiklą. Todėl žmonės gali kalbėti, o beždžionės – ne. Tačiau žmonių kalbos paslaptis kol kas dar nėra įminta. Kad pradėtume kalbėti, vien genų mutacijos nepakanka. Tyrėjai implantavo žmogaus geno variantą pelėms. Tačiau tai joms nesuteikė sugebėjimo kalbėti. Vis dėlto jų cypimas buvo išties triukšmingas!