Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   sv Fråga – förfluten tid 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [åttiosex]

Fråga – förfluten tid 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių švedų Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? V-lken -l--s-h-de -u--å----? V_____ s____ h___ d_ p_ d___ V-l-e- s-i-s h-d- d- p- d-g- ---------------------------- Vilken slips hade du på dig? 0
Kokį automobilį (tu) pirkai? V--k-- --l-ha- -u köpt? V_____ b__ h__ d_ k____ V-l-e- b-l h-r d- k-p-? ----------------------- Vilken bil har du köpt? 0
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? V-lk-n-t-dni-g -a- d- -r-num---r-- på? V_____ t______ h__ d_ p___________ p__ V-l-e- t-d-i-g h-r d- p-e-u-e-e-a- p-? -------------------------------------- Vilken tidning har du prenumererat på? 0
Ką (jūs) pamatėte? Ve--h-r-d- s-t-? V__ h__ d_ s____ V-m h-r d- s-t-? ---------------- Vem har du sett? 0
Ką (jūs) sutikote? Vem -ar -u-t-äff--? V__ h__ d_ t_______ V-m h-r d- t-ä-f-t- ------------------- Vem har du träffat? 0
Ką (jūs) atpažinote? Vem-ha---u -än- i--n? V__ h__ d_ k___ i____ V-m h-r d- k-n- i-e-? --------------------- Vem har du känt igen? 0
Kada (jūs) atsikėlėte? När h---n- -åt----p? N__ h__ n_ g___ u___ N-r h-r n- g-t- u-p- -------------------- När har ni gått upp? 0
Kada (jūs) pradėjote? När ----ni börja-? N__ h__ n_ b______ N-r h-r n- b-r-a-? ------------------ När har ni börjat? 0
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? N-- h---n----u---? N__ h__ n_ s______ N-r h-r n- s-u-a-? ------------------ När har ni slutat? 0
Kodėl (jūs) atsibudote? V-r-ör --r n--vak-a-? V_____ h__ n_ v______ V-r-ö- h-r n- v-k-a-? --------------------- Varför har ni vaknat? 0
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? Va-f-- -l-- n- lä----? V_____ b___ n_ l______ V-r-ö- b-e- n- l-r-r-? ---------------------- Varför blev ni lärare? 0
Kodėl (jūs) važiavote taksi? V--f-r --r -i-tag-t--- t--i? V_____ h__ n_ t____ e_ t____ V-r-ö- h-r n- t-g-t e- t-x-? ---------------------------- Varför har ni tagit en taxi? 0
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? V--- k--me--n----r--? V___ k_____ n_ i_____ V-r- k-m-e- n- i-r-n- --------------------- Vart kommer ni ifrån? 0
Kur (jūs) nuėjote? V--t --- n- g---? V___ h__ n_ g____ V-r- h-r n- g-t-? ----------------- Vart har ni gått? 0
Kur (jūs) buvote? Va- ha--n---a-i-? V__ h__ n_ v_____ V-r h-r n- v-r-t- ----------------- Var har ni varit? 0
Kam (tu) padėjai? Ve--ha--d- -j--p-? V__ h__ d_ h______ V-m h-r d- h-ä-p-? ------------------ Vem har du hjälpt? 0
Kam (tu) parašei? V-m-h-r du s-rivi----ll? V__ h__ d_ s______ t____ V-m h-r d- s-r-v-t t-l-? ------------------------ Vem har du skrivit till? 0
Kam (tu) atsakei? V-m h-r-d- sv----? V__ h__ d_ s______ V-m h-r d- s-a-a-? ------------------ Vem har du svarat? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + švedų (1-100) MP3 švedų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…