Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   nn Spørsmål - fortid 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [åttiseks]

Spørsmål - fortid 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? K-- sli-s-b-ukte du? K__ s____ b_____ d__ K-a s-i-s b-u-t- d-? -------------------- Kva slips brukte du? 0
Kokį automobilį (tu) pirkai? Kva b---k---de-du? K__ b__ k_____ d__ K-a b-l k-y-d- d-? ------------------ Kva bil køyrde du? 0
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? Kva-av---a------te----p-? K__ a___ a________ d_ p__ K-a a-i- a-o-n-r-e d- p-? ------------------------- Kva avis abonnerte du på? 0
Ką (jūs) pamatėte? K----s---du? K___ s__ d__ K-e- s-g d-? ------------ Kven såg du? 0
Ką (jūs) sutikote? K-en--r-f---du? K___ t_____ d__ K-e- t-e-t- d-? --------------- Kven trefte du? 0
Ką (jūs) atpažinote? K--n -jen-- d- -tt? K___ k_____ d_ a___ K-e- k-e-t- d- a-t- ------------------- Kven kjente du att? 0
Kada (jūs) atsikėlėte? N-r sto--- o--? N__ s__ d_ o___ N-r s-o d- o-p- --------------- Når sto du opp? 0
Kada (jūs) pradėjote? N-r-be--nte---? N__ b______ d__ N-r b-g-n-e d-? --------------- Når begynte du? 0
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? Når------- --? N__ s_____ d__ N-r s-u-t- d-? -------------- Når slutta du? 0
Kodėl (jūs) atsibudote? Kv--or-vak-a -u? K_____ v____ d__ K-i-o- v-k-a d-? ---------------- Kvifor vakna du? 0
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? Kvi-or var---u l-r-r? K_____ v___ d_ l_____ K-i-o- v-r- d- l-r-r- --------------------- Kvifor vart du lærar? 0
Kodėl (jūs) važiavote taksi? Kv-f-r tok-du----s-e? K_____ t__ d_ d______ K-i-o- t-k d- d-o-j-? --------------------- Kvifor tok du drosje? 0
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? K--r -om -- --å? K___ k__ d_ f___ K-a- k-m d- f-å- ---------------- Kvar kom du frå? 0
Kur (jūs) nuėjote? K-ar-g-e-k du? K___ g____ d__ K-a- g-e-k d-? -------------- Kvar gjekk du? 0
Kur (jūs) buvote? K-ar --- -- v-re? K___ h__ d_ v____ K-a- h-r d- v-r-? ----------------- Kvar har du vore? 0
Kam (tu) padėjai? K--n --elp-----? K___ h______ d__ K-e- h-e-p-e d-? ---------------- Kven hjelpte du? 0
Kam (tu) parašei? K--- sk---v ----il? K___ s_____ d_ t___ K-e- s-r-i- d- t-l- ------------------- Kven skreiv du til? 0
Kam (tu) atsakei? K-en s---a-d-? K___ s____ d__ K-e- s-a-a d-? -------------- Kven svara du? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + nynorskas (1-100) MP3 nynorskas (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…