Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   tr Sorular – Geçmiş zaman 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [seksen altı]

Sorular – Geçmiş zaman 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių turkų Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? Han-i k--v-tı----tü-d-y-i? H____ k_______ ü__________ H-n-i k-a-a-ı- ü-t-n-e-d-? -------------------------- Hangi kravatın üstündeydi? 0
Kokį automobilį (tu) pirkai? Hangi-a--b-y------- a-d--? H____ a______ s____ a_____ H-n-i a-a-a-ı s-t-n a-d-n- -------------------------- Hangi arabayı satın aldın? 0
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? Han-i----eteye -b----ol-un? H____ g_______ a____ o_____ H-n-i g-z-t-y- a-o-e o-d-n- --------------------------- Hangi gazeteye abone oldun? 0
Ką (jūs) pamatėte? Ki-i -ördü-ü-? K___ g________ K-m- g-r-ü-ü-? -------------- Kimi gördünüz? 0
Ką (jūs) sutikote? Ki---ras--a-ı---? K___ r___________ K-m- r-s-l-d-n-z- ----------------- Kime rastladınız? 0
Ką (jūs) atpažinote? Kimi-t--ıd-n--? K___ t_________ K-m- t-n-d-n-z- --------------- Kimi tanıdınız? 0
Kada (jūs) atsikėlėte? Ne--a-an -al---nı-? N_ z____ k_________ N- z-m-n k-l-t-n-z- ------------------- Ne zaman kalktınız? 0
Kada (jūs) pradėjote? N--z---- ----a-ın-z? N_ z____ b__________ N- z-m-n b-ş-a-ı-ı-? -------------------- Ne zaman başladınız? 0
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? N- za-a--b---kt-nı-? N_ z____ b__________ N- z-m-n b-r-k-ı-ı-? -------------------- Ne zaman bıraktınız? 0
Kodėl (jūs) atsibudote? Niç----y-ndın--? N____ u_________ N-ç-n u-a-d-n-z- ---------------- Niçin uyandınız? 0
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? Niç--------me- -l--n-z? N____ ö_______ o_______ N-ç-n ö-r-t-e- o-d-n-z- ----------------------- Niçin öğretmen oldunuz? 0
Kodėl (jūs) važiavote taksi? Ni-i- -i- -a---y- b--d--iz? N____ b__ t______ b________ N-ç-n b-r t-k-i-e b-n-i-i-? --------------------------- Niçin bir taksiye bindiniz? 0
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? Nerede- -----ni-? N______ g________ N-r-d-n g-l-i-i-? ----------------- Nereden geldiniz? 0
Kur (jūs) nuėjote? N-r-y- gi-ti-iz? N_____ g________ N-r-y- g-t-i-i-? ---------------- Nereye gittiniz? 0
Kur (jūs) buvote? N-rdey-iniz? N___________ N-r-e-d-n-z- ------------ Nerdeydiniz? 0
Kam (tu) padėjai? K-m--y-rd-- e-tin? K___ y_____ e_____ K-m- y-r-ı- e-t-n- ------------------ Kime yardım ettin? 0
Kam (tu) parašei? K--- ---d--? K___ y______ K-m- y-z-ı-? ------------ Kime yazdın? 0
Kam (tu) atsakei? Ki-- ----p v-----? K___ c____ v______ K-m- c-v-p v-r-i-? ------------------ Kime cevap verdin? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + turkų (1-100) MP3 turkų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…