Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   ka შეკითხვა – წარსული 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [ოთხმოცდაექვსი]

86 [otkhmotsdaekvsi]

შეკითხვა – წარსული 2

shek'itkhva – ts'arsuli 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių gruzinų Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? რომ----ჰა-სტ-ხი-გ-კეთა? რ_____ ჰ_______ გ______ რ-მ-ლ- ჰ-ლ-ტ-ხ- გ-კ-თ-? ----------------------- რომელი ჰალსტუხი გეკეთა? 0
rome-- -a-s--u-hi--e-'-ta? r_____ h_________ g_______ r-m-l- h-l-t-u-h- g-k-e-a- -------------------------- romeli halst'ukhi gek'eta?
Kokį automobilį (tu) pirkai? რ----ი მ--ქ--ა --ი--? რ_____ მ______ ი_____ რ-მ-ლ- მ-ნ-ა-ა ი-ი-ე- --------------------- რომელი მანქანა იყიდე? 0
rom-li--a----a iqide? r_____ m______ i_____ r-m-l- m-n-a-a i-i-e- --------------------- romeli mankana iqide?
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? რომელ---აზ-თ- გამ-ი----? რ_____ გ_____ გ_________ რ-მ-ლ- გ-ზ-თ- გ-მ-ი-ე-ე- ------------------------ რომელი გაზეთი გამოიწერე? 0
ro-el-------- g--oi---e--? r_____ g_____ g___________ r-m-l- g-z-t- g-m-i-s-e-e- -------------------------- romeli gazeti gamoits'ere?
Ką (jūs) pamatėte? ვინ დ---ა-ე? ვ__ დ_______ ვ-ნ დ-ი-ა-ე- ------------ ვინ დაინახე? 0
vi--da--ak-e? v__ d________ v-n d-i-a-h-? ------------- vin dainakhe?
Ką (jūs) sutikote? ვი--შ-ხვ--თ? ვ__ შ_______ ვ-ს შ-ხ-დ-თ- ------------ ვის შეხვდით? 0
vis s----v-it? v__ s_________ v-s s-e-h-d-t- -------------- vis shekhvdit?
Ką (jūs) atpažinote? ვ-ნ-ი-ა--თ? ვ__ ი______ ვ-ნ ი-ა-ი-? ----------- ვინ იცანით? 0
v-- i--ani-? v__ i_______ v-n i-s-n-t- ------------ vin itsanit?
Kada (jūs) atsikėlėte? როდის ა-ექი-? რ____ ა______ რ-დ-ს ა-ე-ი-? ------------- როდის ადექით? 0
r---- ad-kit? r____ a______ r-d-s a-e-i-? ------------- rodis adekit?
Kada (jūs) pradėjote? როდ-- -აი----? რ____ დ_______ რ-დ-ს დ-ი-ყ-თ- -------------- როდის დაიწყეთ? 0
r-d-- da--s---t? r____ d_________ r-d-s d-i-s-q-t- ---------------- rodis daits'qet?
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? როდი--შეწყვი---? რ____ შ_________ რ-დ-ს შ-წ-ვ-ტ-თ- ---------------- როდის შეწყვიტეთ? 0
ro-i--s-e--'qvit---? r____ s_____________ r-d-s s-e-s-q-i-'-t- -------------------- rodis shets'qvit'et?
Kodėl (jūs) atsibudote? რა-------ღვ--ე-? რ____ გ_________ რ-ტ-მ გ-ი-ვ-ძ-თ- ---------------- რატომ გაიღვიძეთ? 0
r--'o- -aigh-idz--? r_____ g___________ r-t-o- g-i-h-i-z-t- ------------------- rat'om gaighvidzet?
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? რა-ო--გა---თ --ს-ა----ელი? რ____ გ_____ მ____________ რ-ტ-მ გ-ხ-ი- მ-ს-ა-ლ-ბ-ლ-? -------------------------- რატომ გახდით მასწავლებელი? 0
ra--o---a---it -a--s-----b-li? r_____ g______ m______________ r-t-o- g-k-d-t m-s-s-a-l-b-l-? ------------------------------ rat'om gakhdit masts'avlebeli?
Kodėl (jūs) važiavote taksi? რა-ო- ჩა-ე-ით-ტაქსში? რ____ ჩ______ ტ______ რ-ტ-მ ჩ-ჯ-ქ-თ ტ-ქ-შ-? --------------------- რატომ ჩაჯექით ტაქსში? 0
r-t-om-c---e--- t'aks--i? r_____ c_______ t________ r-t-o- c-a-e-i- t-a-s-h-? ------------------------- rat'om chajekit t'aksshi?
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? სა--ა--მ--ვედით? ს_____ მ________ ს-ი-ა- მ-ხ-ე-ი-? ---------------- საიდან მოხვედით? 0
s---an ---hve-it? s_____ m_________ s-i-a- m-k-v-d-t- ----------------- saidan mokhvedit?
Kur (jūs) nuėjote? ს-- წ---ედით? ს__ წ________ ს-დ წ-ხ-ე-ი-? ------------- სად წახვედით? 0
sad t-'a--ve-i-? s__ t___________ s-d t-'-k-v-d-t- ---------------- sad ts'akhvedit?
Kur (jūs) buvote? სა--იყავ--? ს__ ი______ ს-დ ი-ა-ი-? ----------- სად იყავით? 0
sa- ---vi-? s__ i______ s-d i-a-i-? ----------- sad iqavit?
Kam (tu) padėjai? ვ----ი--მ--ე? ვ__ მ________ ვ-ს მ-ე-მ-რ-? ------------- ვის მიეხმარე? 0
vi- mi-khma-e? v__ m_________ v-s m-e-h-a-e- -------------- vis miekhmare?
Kam (tu) parašei? ვი- ----ერ-? ვ__ მ_______ ვ-ს მ-ს-ე-ე- ------------ ვის მისწერე? 0
v---m--ts'er-? v__ m_________ v-s m-s-s-e-e- -------------- vis mists'ere?
Kam (tu) atsakei? ვ-ს უ-ასუხე? ვ__ უ_______ ვ-ს უ-ა-უ-ე- ------------ ვის უპასუხე? 0
v-- up'-s--he? v__ u_________ v-s u-'-s-k-e- -------------- vis up'asukhe?

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…