Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   pl Pytania – przeszłość 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [osiemdziesiąt sześć]

Pytania – przeszłość 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių lenkų Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? Kt-r--k-awat -----e--/--o---a-? K____ k_____ n______ / n_______ K-ó-y k-a-a- n-s-ł-ś / n-s-ł-ś- ------------------------------- Który krawat nosiłeś / nosiłaś? 0
Kokį automobilį (tu) pirkai? Któr- aut----p-ł-ś / kup--a-? K____ a___ k______ / k_______ K-ó-e a-t- k-p-ł-ś / k-p-ł-ś- ----------------------------- Które auto kupiłeś / kupiłaś? 0
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? K---- g--e-- za---n-me---ałeś ----pre-umer--ała-? K____ g_____ z_______________ / z________________ K-ó-ą g-z-t- z-p-e-u-e-o-a-e- / z-p-e-u-e-o-a-a-? ------------------------------------------------- Którą gazetę zaprenumerowałeś / zaprenumerowałaś? 0
Ką (jūs) pamatėte? K--- --- -i-zia--/ -an----d-i--a? K___ p__ w______ / p___ w________ K-g- p-n w-d-i-ł / p-n- w-d-i-ł-? --------------------------------- Kogo pan widział / pani widziała? 0
Ką (jūs) sutikote? K-go--an-s-o--ał / -a-i s-----ła? K___ p__ s______ / p___ s________ K-g- p-n s-o-k-ł / p-n- s-o-k-ł-? --------------------------------- Kogo pan spotkał / pani spotkała? 0
Ką (jūs) atpažinote? K-g- -an r-z---n-ł-/-pa-- -o-p-z--ła? K___ p__ r________ / p___ r__________ K-g- p-n r-z-o-n-ł / p-n- r-z-o-n-ł-? ------------------------------------- Kogo pan rozpoznał / pani rozpoznała? 0
Kada (jūs) atsikėlėte? Ki-----a- ws-ał----ani w--ała? K____ p__ w____ / p___ w______ K-e-y p-n w-t-ł / p-n- w-t-ł-? ------------------------------ Kiedy pan wstał / pani wstała? 0
Kada (jūs) pradėjote? K-ed---a- -a-zą- - -a------z-ła? K____ p__ z_____ / p___ z_______ K-e-y p-n z-c-ą- / p-n- z-c-ę-a- -------------------------------- Kiedy pan zaczął / pani zaczęła? 0
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? Ki-dy--an-sko--z-- / --n----oń-z---? K____ p__ s_______ / p___ s_________ K-e-y p-n s-o-c-y- / p-n- s-o-c-y-a- ------------------------------------ Kiedy pan skończył / pani skończyła? 0
Kodėl (jūs) atsibudote? Dl----go -ię -------dził /-p-ni--b--ziła? D_______ s__ p__ o______ / p___ o________ D-a-z-g- s-ę p-n o-u-z-ł / p-n- o-u-z-ł-? ----------------------------------------- Dlaczego się pan obudził / pani obudziła? 0
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? D---z--o----tał p-n na--zyciele-? D_______ z_____ p__ n____________ D-a-z-g- z-s-a- p-n n-u-z-c-e-e-? --------------------------------- Dlaczego został pan nauczycielem? 0
Kodėl (jūs) važiavote taksi? Dl----go wz--ł --- ---zi-ł- -ani-ta---wkę? D_______ w____ p__ / w_____ p___ t________ D-a-z-g- w-i-ł p-n / w-i-ł- p-n- t-k-ó-k-? ------------------------------------------ Dlaczego wziął pan / wzięła pani taksówkę? 0
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? S-ąd-p-n p-zyj-c----- --n- pr--jec-ał-? S___ p__ p_________ / p___ p___________ S-ą- p-n p-z-j-c-a- / p-n- p-z-j-c-a-a- --------------------------------------- Skąd pan przyjechał / pani przyjechała? 0
Kur (jūs) nuėjote? D-k-- -a- -o-ze-- ---ani p-s---? D____ p__ p______ / p___ p______ D-k-d p-n p-s-e-ł / p-n- p-s-ł-? -------------------------------- Dokąd pan poszedł / pani poszła? 0
Kur (jūs) buvote? G--i- pa- -ył ---a-i-b---? G____ p__ b__ / p___ b____ G-z-e p-n b-ł / p-n- b-ł-? -------------------------- Gdzie pan był / pani była? 0
Kam (tu) padėjai? Kom--p-mag---ś-/--o--ga-aś? K___ p________ / p_________ K-m- p-m-g-ł-ś / p-m-g-ł-ś- --------------------------- Komu pomagałeś / pomagałaś? 0
Kam (tu) parašei? Do --go pi-ał-ś /-p--a--ś? D_ k___ p______ / p_______ D- k-g- p-s-ł-ś / p-s-ł-ś- -------------------------- Do kogo pisałeś / pisałaś? 0
Kam (tu) atsakei? K--u-odpowiada--ś -----o-----ła-? K___ o___________ / o____________ K-m- o-p-w-a-a-e- / o-p-w-a-a-a-? --------------------------------- Komu odpowiadałeś / odpowiadałaś? 0

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…