Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   zh 问题–过去时2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86[八十六]

86 [Bāshíliù]

问题–过去时2

wèntí – guòqù shí 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kinų (supaprastinta) Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? 你---的 是-哪--领- ? 你 带__ 是 哪_ 领_ ? 你 带-的 是 哪- 领- ? --------------- 你 带过的 是 哪条 领带 ? 0
nǐ-dàiguò--e --ì n- t--- -ǐ-g---? n_ d_____ d_ s__ n_ t___ l_______ n- d-i-u- d- s-ì n- t-á- l-n-d-i- --------------------------------- nǐ dàiguò de shì nǎ tiáo lǐngdài?
Kokį automobilį (tu) pirkai? 你 买--是-哪- - ? 你 买_ 是 哪_ 车 ? 你 买- 是 哪- 车 ? ------------- 你 买的 是 哪辆 车 ? 0
Nǐ-mǎi de s-- -----àng ch-? N_ m__ d_ s__ n_ l____ c___ N- m-i d- s-ì n- l-à-g c-ē- --------------------------- Nǐ mǎi de shì nǎ liàng chē?
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? 你 -过--份 报--? 你 订_ 哪_ 报_ ? 你 订- 哪- 报- ? ------------ 你 订过 哪份 报纸 ? 0
Nǐ---------nǎ f-- -àoz--? N_ d______ n_ f__ b______ N- d-n-g-ò n- f-n b-o-h-? ------------------------- Nǐ dìngguò nǎ fèn bàozhǐ?
Ką (jūs) pamatėte? 您 看见----? 您 看_ 谁_ ? 您 看- 谁- ? --------- 您 看见 谁了 ? 0
N-n--à-j-àn-shu-l-? N__ k______ s______ N-n k-n-i-n s-u-l-? ------------------- Nín kànjiàn shuíle?
Ką (jūs) sutikote? 您 和---见---了-? 您 和 谁 见__ 了 ? 您 和 谁 见-面 了 ? ------------- 您 和 谁 见过面 了 ? 0
Nín hé----í--ià-gu------l-? N__ h_ s___ j______ m______ N-n h- s-u- j-à-g-ò m-à-l-? --------------------------- Nín hé shuí jiànguò miànle?
Ką (jūs) atpažinote? 您-认出 --了-? 您 认_ 谁 了 ? 您 认- 谁 了 ? ---------- 您 认出 谁 了 ? 0
N---rè--c-ū s-uí--? N__ r__ c__ s______ N-n r-n c-ū s-u-l-? ------------------- Nín rèn chū shuíle?
Kada (jūs) atsikėlėte? 您-什--时候 -床- ? 您 什_ 时_ 起__ ? 您 什- 时- 起-的 ? ------------- 您 什么 时候 起床的 ? 0
Ní---hén---s-íh-u ------ng---? N__ s_____ s_____ q_______ d__ N-n s-é-m- s-í-ò- q-c-u-n- d-? ------------------------------ Nín shénme shíhòu qǐchuáng de?
Kada (jūs) pradėjote? 您 什么-时候 开-的-? 您 什_ 时_ 开__ ? 您 什- 时- 开-的 ? ------------- 您 什么 时候 开始的 ? 0
N---shé--e -hí-----ā--hǐ--e? N__ s_____ s_____ k_____ d__ N-n s-é-m- s-í-ò- k-i-h- d-? ---------------------------- Nín shénme shíhòu kāishǐ de?
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? 您 -么-----止的-? 您 什_ 时_ 停__ ? 您 什- 时- 停-的 ? ------------- 您 什么 时候 停止的 ? 0
Nín ----me-s--hòu tí-g--- -e? N__ s_____ s_____ t______ d__ N-n s-é-m- s-í-ò- t-n-z-ǐ d-? ----------------------------- Nín shénme shíhòu tíngzhǐ de?
Kodėl (jūs) atsibudote? 您 -什么---了 ? 您 为__ 醒 了 ? 您 为-么 醒 了 ? ----------- 您 为什么 醒 了 ? 0
N---w---h-me ------? N__ w_______ x______ N-n w-i-h-m- x-n-l-? -------------------- Nín wèishéme xǐngle?
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? 您 --么 -了 教- ? 您 为__ 当_ 教_ ? 您 为-么 当- 教- ? ------------- 您 为什么 当了 教师 ? 0
Ní-------é-e--ā-gl- -i-----? N__ w_______ d_____ j_______ N-n w-i-h-m- d-n-l- j-à-s-ī- ---------------------------- Nín wèishéme dāngle jiàoshī?
Kodėl (jūs) važiavote taksi? 您-为什- 坐--出---? 您 为__ 坐_ 出__ ? 您 为-么 坐- 出-车 ? -------------- 您 为什么 坐了 出租车 ? 0
Nín -è-sh--e -u--- chūz- -hē? N__ w_______ z____ c____ c___ N-n w-i-h-m- z-ò-e c-ū-ū c-ē- ----------------------------- Nín wèishéme zuòle chūzū chē?
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? 您--------? 您 从__ 来_ ? 您 从-里 来- ? ---------- 您 从哪里 来的 ? 0
Ní---ó---n--ǐ-l-----? N__ c___ n___ l__ d__ N-n c-n- n-l- l-i d-? --------------------- Nín cóng nǎlǐ lái de?
Kur (jūs) nuėjote? 您-去哪----? 您 去__ 了 ? 您 去-里 了 ? --------- 您 去哪里 了 ? 0
N-n -ù n-l----? N__ q_ n___ l__ N-n q- n-l- l-? --------------- Nín qù nǎlǐ le?
Kur (jūs) buvote? 您 -- 哪儿-? 您 去_ 哪_ ? 您 去- 哪- ? --------- 您 去了 哪儿 ? 0
Nín ---e n-'er? N__ q___ n_____ N-n q-l- n-'-r- --------------- Nín qùle nǎ'er?
Kam (tu) padėjai? 你--- 了-? 你 帮_ 了 ? 你 帮- 了 ? -------- 你 帮谁 了 ? 0
Nǐ-bān- ---í-e? N_ b___ s______ N- b-n- s-u-l-? --------------- Nǐ bāng shuíle?
Kam (tu) parašei? 你 给谁----了-? 你 给_ 写_ 了 ? 你 给- 写- 了 ? ----------- 你 给谁 写信 了 ? 0
N----i s--í--iě-xì-le? N_ g__ s___ x__ x_____ N- g-i s-u- x-ě x-n-e- ---------------------- Nǐ gěi shuí xiě xìnle?
Kam (tu) atsakei? 你-回- 谁-- ? 你 回_ 谁 了 ? 你 回- 谁 了 ? ---------- 你 回答 谁 了 ? 0
Nǐ-----á shu--e? N_ h____ s______ N- h-í-á s-u-l-? ---------------- Nǐ huídá shuíle?

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…