Pasikalbėjimų knygelė

lt Restorane 1   »   nn På restaurant 1

29 [dvidešimt devyni]

Restorane 1

Restorane 1

29 [tjueni]

På restaurant 1

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
Ar šis stalas laisvas? E- --tte b-r------dig? E_ d____ b_____ l_____ E- d-t-e b-r-e- l-d-g- ---------------------- Er dette bordet ledig? 0
Prašau duoti valgiaraštį. K-n-e--få m--ye-? K__ e_ f_ m______ K-n e- f- m-n-e-? ----------------- Kan eg få menyen? 0
Ką galite pasiūlyti? Kva-vi---- --befale? K__ v__ d_ a________ K-a v-l d- a-b-f-l-? -------------------- Kva vil du anbefale? 0
(Aš) norėčiau alaus. E- -il -j-r-- -a-e-- -l. E_ v__ g_____ h_ e__ ø__ E- v-l g-e-n- h- e-n ø-. ------------------------ Eg vil gjerne ha ein øl. 0
(Aš) norėčiau mineralinio vandens. E- vil g--rne--a mi-er---a-n. E_ v__ g_____ h_ m___________ E- v-l g-e-n- h- m-n-r-l-a-n- ----------------------------- Eg vil gjerne ha mineralvatn. 0
(Aš) norėčiau apelsinų sulčių. E--v-- -je-ne ha-ap-e--in--s. E_ v__ g_____ h_ a___________ E- v-l g-e-n- h- a-p-l-i-j-s- ----------------------------- Eg vil gjerne ha appelsinjus. 0
(Aš) norėčiau kavos. Eg--i- -j-r-e ha -a---. E_ v__ g_____ h_ k_____ E- v-l g-e-n- h- k-f-i- ----------------------- Eg vil gjerne ha kaffi. 0
(Aš) norėčiau kavos su pienu. Eg---- g-ern--h- k--f- ----mj--k. E_ v__ g_____ h_ k____ m__ m_____ E- v-l g-e-n- h- k-f-i m-d m-ø-k- --------------------------------- Eg vil gjerne ha kaffi med mjølk. 0
Prašau su cukrumi. Med su--er-----du s-i--. M__ s______ e_ d_ s_____ M-d s-k-e-, e- d- s-i-l- ------------------------ Med sukker, er du snill. 0
(Aš) Norėčiau arbatos. E---i---jer----a-e----e. E_ v__ g_____ h_ e__ t__ E- v-l g-e-n- h- e-n t-. ------------------------ Eg vil gjerne ha ein te. 0
(Aš) Norėčiau arbatos su citrina. Eg -il g--r-- -a--i- te --d s-----. E_ v__ g_____ h_ e__ t_ m__ s______ E- v-l g-e-n- h- e-n t- m-d s-t-o-. ----------------------------------- Eg vil gjerne ha ein te med sitron. 0
(Aš) Norėčiau arbatos su pienu. Eg--i--g-e-n- h- ein t- --- m--l-. E_ v__ g_____ h_ e__ t_ m__ m_____ E- v-l g-e-n- h- e-n t- m-d m-ø-k- ---------------------------------- Eg vil gjerne ha ein te med mjølk. 0
Ar turite cigarečių? Ha--d- ---a---t--? H__ d_ s__________ H-r d- s-g-r-t-a-? ------------------ Har du sigarettar? 0
Ar turite peleninę? Har-d- -it -s-e-e--r? H__ d_ e__ o_________ H-r d- e-t o-k-b-g-r- --------------------- Har du eit oskebeger? 0
Ar turite ugnies / žiebtuvėlį? H-r -u-fyr? H__ d_ f___ H-r d- f-r- ----------- Har du fyr? 0
Man trūksta šakutės. (Nėra šakutės). Eg---n-l-r ei- gaff--. E_ m______ e__ g______ E- m-n-l-r e-n g-f-e-. ---------------------- Eg manglar ein gaffel. 0
Man trūksta peilio (Nėra peilio). Eg-ma---a- ein-k--v. E_ m______ e__ k____ E- m-n-l-r e-n k-i-. -------------------- Eg manglar ein kniv. 0
Man trūksta šaukšto (Nėra šaukšto). Eg-m-n--a--ei s---. E_ m______ e_ s____ E- m-n-l-r e- s-e-. ------------------- Eg manglar ei skei. 0

Gramatika neleidžia meluoti!

Kiekviena kalba turi ją išskiriančių bruožų. Tačiau kai kurios kalbos turi visiškai unikalių savybių. Tarp tokių kalbų yra tirijo kalba. Tirijo kalba – tai Pietų Amerikos indėnų kalba. Brazilijoje ir Suriname ja kalba apie 2000 žmonių. Ši kalba ypatinga savo gramatika. Ji priverčia kalbėtojus nuolatos kalbėti tiesą. Dėl to kalta speciali galūnė. Ji pridedama prie veiksmažodžių galūnių. Ši galūnė parodo, ar sakinyje sakoma teisybė. Paprastas pavyzdys padės paaiškinti, kaip tai vyksta. Paimkime tokį sakinį: „Vaikas išėjo į mokyklą“. Tirijo kalboje kalbėtojas turi prie veiksmažodžio pridėti atitinkamą galūnę. Ta galūnė turi atskleisti, ar jis pats matė tą vaiką išeinant. Tačiau jis taip pat gali pasakyti, kad tai jam žinoma tik iš pokalbių su kitais. Galūnė taip pat gali pasakyti, kad kalbėtojo žiniomis, tai yra melas. Taigi kalbėtojas turi žinoti, ką kalba. Tiksliau, jis turi sugebėti perteikti teiginio teisingumą. Taip jis negali nieko nuslėpti ar pagražinti. Jei kalbėtojas neprideda galūnės, jis laikomas melagiu. Suriname oficialioji kalba yra olandų. Vertimas iš olandų į tirijo kalbą neretai tampa problematiškas. Mat dauguma kalbų nėra tokios tikslios. Jos leidžia kalbėtojams išsisukti. Todėl vertėjai ne visada patvirtina tiesą to, ką sako. Bendravimas su tirijo kalbos atstovais tampa sudėtingas. Galbūt tokios galūnės praverstų ir kitoms kalboms? Ir ne tik politikų kalbai...