Он-ј- овд- - она--е -вде.
О_ ј_ о___ и о__ ј_ о____
О- ј- о-д- и о-а ј- о-д-.
-------------------------
Он је овде и она је овде. 0 O--je---d- i o---je ---e.O_ j_ o___ i o__ j_ o____O- j- o-d- i o-a j- o-d-.-------------------------On je ovde i ona je ovde.
Он- су -в--овд-.
О__ с_ с__ о____
О-и с- с-и о-д-.
----------------
Они су сви овде. 0 Oni--u---- -vde.O__ s_ s__ o____O-i s- s-i o-d-.----------------Oni su svi ovde.
Norintieji išlaikyti proto galią turėtų mokytis kalbų.
Kalbiniai įgūdžiai gali apsaugoti nuo silpnaprotystės.
Tai įrodė daugelis mokslinių tyrimų.
Be to, mokinio amžius čia neturi jokios reikšmės.
Svarbiausia, kad būtų reguliariai treniruojamos smegenys.
Žodyno mokymasis aktyvuoja skirtingas smegenų sritis.
Šios sritys valdo svarbius kognityvinius procesus.
Todėl keliomis kalbomis kalbantys žmonės yra dėmesingesni.
Jie taip pat lengviau sutelkia dėmesį.
Tačiau tai ne vieninteliai daugiakalbystės privalumai.
Daugiakalbiai žmonės priima geresnius sprendimus.
Tiksliau, jie juos priima greičiau.
Taip yra todėl, kad jų smegenys išmoko pasirinkti.
Jos visada žino bent
du
terminus
vienam
dalykui pavadinti.
Ir abu šie terminai yra tinkami.
Todėl daugiakalbiai žmonės įpratę nuolat priimti sprendimus.
Jų smegenys pratusios rinktis iš daugelio pasirinkimų.
Tokios kalbos pratybos pagerina ne tik smegenų kalbos centrą.
Daugiakalbystė yra naudingai daugeliui smegenų sričių.
Kalbiniai įgūdžiai taip pat reiškia geresnę kognityvinę kontrolę.
Žinoma, silpnaprotystės visiškai išvengti neįmanoma.
Tačiau daugiakalbių žmonių smegenyse ši liga progresuoja lėčiau.
O jų smegenys, rodos, lengviau kompensuoja ligos padarinius.
Besimokančius kalbų ši liga veikia kiek silpniau.
Sumišimai ir užmaršumas nėra tokie rimti.
Todėl mokytis kalbų naudinga tiek jauniems, tiek vyresniems.
O, be to, sulig kiekviena nauja išmokta kalba, mokytis naujų kalbų darosi lengviau.
Būtent todėl visi turėtume griebtis ne vaistų, o žodyno!