Pasikalbėjimų knygelė

lt Jausmai   »   sr Осећаји

56 [penkiasdešimt šeši]

Jausmai

Jausmai

56 [педесет и шест]

56 [pedeset i šest]

Осећаји

[Osećaji]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių serbų Žaisti Daugiau
Norėti. / Turėti norą. Б--и---с-о-о---. Бити расположен. Б-т- р-с-о-о-е-. ---------------- Бити расположен. 0
Bit----s---ož-n. Biti raspoložen. B-t- r-s-o-o-e-. ---------------- Biti raspoložen.
(Mes) norime. / Turime norą. Р--по----н--смо. Расположени смо. Р-с-о-о-е-и с-о- ---------------- Расположени смо. 0
Ra--o-o--n- smo. Raspoloženi smo. R-s-o-o-e-i s-o- ---------------- Raspoloženi smo.
(Mes) neturime norą. Н-----рас-оло----. Нисмо расположени. Н-с-о р-с-о-о-е-и- ------------------ Нисмо расположени. 0
Nism--rasp--ože--. Nismo raspoloženi. N-s-o r-s-o-o-e-i- ------------------ Nismo raspoloženi.
Bijoti Пла--т- се. Плашити се. П-а-и-и с-. ----------- Плашити се. 0
Pla--ti---. Plašiti se. P-a-i-i s-. ----------- Plašiti se.
(Aš) bijau. Ј- се--л---м. Ја се плашим. Ј- с- п-а-и-. ------------- Ја се плашим. 0
Ja se p-a---. Ja se plašim. J- s- p-a-i-. ------------- Ja se plašim.
(Aš) nebijau. Ј--с- н- п----м. Ја се не плашим. Ј- с- н- п-а-и-. ---------------- Ја се не плашим. 0
J--s-----p-----. Ja se ne plašim. J- s- n- p-a-i-. ---------------- Ja se ne plašim.
Turėti laiko И-а-- в--м-на Имати времена И-а-и в-е-е-а ------------- Имати времена 0
I--t- vr-mena Imati vremena I-a-i v-e-e-a ------------- Imati vremena
Jis turi laiko. Он-има вре--н-. Он има времена. О- и-а в-е-е-а- --------------- Он има времена. 0
On--m- v-em-na. On ima vremena. O- i-a v-e-e-a- --------------- On ima vremena.
Jis neturi laiko. О--не-- вр--е-а. Он нема времена. О- н-м- в-е-е-а- ---------------- Он нема времена. 0
O- -e----r--e-a. On nema vremena. O- n-m- v-e-e-a- ---------------- On nema vremena.
Nuobodžiauti Д---ђ----- -е Досађивати се Д-с-ђ-в-т- с- ------------- Досађивати се 0
D--a-iva-- se Dosađivati se D-s-đ-v-t- s- ------------- Dosađivati se
Ji nuobodžiauja. О-а----д------е. Она се досађује. О-а с- д-с-ђ-ј-. ---------------- Она се досађује. 0
On- s--d-sađ---. Ona se dosađuje. O-a s- d-s-đ-j-. ---------------- Ona se dosađuje.
Ji nenuobodžiauja. Она се ---д------е. Она се не досађује. О-а с- н- д-с-ђ-ј-. ------------------- Она се не досађује. 0
On---e n--dos-đ--e. Ona se ne dosađuje. O-a s- n- d-s-đ-j-. ------------------- Ona se ne dosađuje.
Būti išalkus Бити ---д-н Бити гладан Б-т- г-а-а- ----------- Бити гладан 0
Bi-i --ad-n Biti gladan B-t- g-a-a- ----------- Biti gladan
Ar jūs išalkę (išalkusios) / alkani? Јест---и--л-дн-? Јесте ли гладни? Ј-с-е л- г-а-н-? ---------------- Јесте ли гладни? 0
Je-te-li-gl-d-i? Jeste li gladni? J-s-e l- g-a-n-? ---------------- Jeste li gladni?
Ar jūs neišalkę / neišalkusios? В--нис-е-гл--н-? Ви нисте гладни? В- н-с-е г-а-н-? ---------------- Ви нисте гладни? 0
V--nis-e--l-d--? Vi niste gladni? V- n-s-e g-a-n-? ---------------- Vi niste gladni?
Būti ištroškus Бит- ж-дан Бити жедан Б-т- ж-д-н ---------- Бити жедан 0
B-ti --dan Biti žedan B-t- ž-d-n ---------- Biti žedan
Jie ištroškę. / Jos ištroškusios. О-- -у ---ни. Они су жедни. О-и с- ж-д-и- ------------- Они су жедни. 0
O-i ---žedni. Oni su žedni. O-i s- ž-d-i- ------------- Oni su žedni.
Jie neištroškę. / Jos neištroškusios. Он- н-с- --дни. Они нису жедни. О-и н-с- ж-д-и- --------------- Они нису жедни. 0
O-i--------d--. Oni nisu žedni. O-i n-s- ž-d-i- --------------- Oni nisu žedni.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Slaptos kalbos

Kalba norime išreikšti, ką galvojame ir jaučiame. Tad supratimas yra labai svarbus kalbos tikslas. Vis dėlto kartais žmonės nori būti suprasti ne visų. Tokiu atveju jie sukuria slaptas kalbas. Slaptos kalbos žmones žavi jau tūkstančius metų. Pavyzdžiui, Julijus Cezaris turėjo nuosavą slaptą kalbą. Jis siųsdavo koduotas žinutes į visus savo imperijos regionus. Jo priešai negalėdavo jų perskaityti. Slaptos kalbos – tai apsaugotas bendravimas. Naudodami slaptas kalbas išskiriame save iš kitų. Taip mes parodome, kad priklausome išskirtinei grupei. Yra įvairių priežasčių, kodėl naudojame slaptas kalbas. Įsimylėjeliai nuolatos rašo užkoduotus laiškus. Kai kurios profesinės grupės irgi turi savas kalbas. Egzistuoja magų, vagių ir verslininkų kalbos. Tačiau slaptos kalbos dažniausiai naudojamos politiniams tikslams. Jos buvo naudojamos beveik kiekviename kare. Kariuomenė ir slaptosios tarnybos turi nuosavus slaptų kalbų specialistus. Kriptologija – tai kodavimo mokslas. Šiuolaikiniai kodai remiasi komplikuotomis matematinėmis formulėmis. Tačiau juos labai sunku iškoduoti. Be užkoduotų kalbų mūsų gyvenimas būtų neįsivaizduojamas. Šiandien užkoduota informacija yra naudojama visur. Kreditinės kortelės ir elektroniniai laiškai – viskas veikia remiantis kodais. Vaikams slaptos kalbos atrodo yra įdomios. Jiems patinka keisti slaptomis žinutėmis su draugais. Slaptos kalbos netgi padeda vaikų raidai... Jos skatina kūrybiškumą ir kalbos pojūtį!