Pasikalbėjimų knygelė

lt Skaityti ir rašyti   »   no Lese og skrive

6 [šeši]

Skaityti ir rašyti

Skaityti ir rašyti

6 [seks]

Lese og skrive

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių norvegų Žaisti Daugiau
Aš skaitau. Jeg-l--e-. J__ l_____ J-g l-s-r- ---------- Jeg leser. 0
(Aš) skaitau raidę. Jeg -es-- e---o---a-. J__ l____ e_ b_______ J-g l-s-r e- b-k-t-v- --------------------- Jeg leser en bokstav. 0
(Aš) skaitau žodį. J-g-l--er--- o--. J__ l____ e_ o___ J-g l-s-r e- o-d- ----------------- Jeg leser et ord. 0
(Aš) skaitau sakinį. J-g -ese---- -etning. J__ l____ e_ s_______ J-g l-s-r e- s-t-i-g- --------------------- Jeg leser en setning. 0
(Aš) skaitau laišką. J-g---ser-e---r--. J__ l____ e_ b____ J-g l-s-r e- b-e-. ------------------ Jeg leser et brev. 0
(Aš) skaitau knygą. Jeg -e-e- ei-b--. J__ l____ e_ b___ J-g l-s-r e- b-k- ----------------- Jeg leser ei bok. 0
Aš skaitau. Jeg--e---. J__ l_____ J-g l-s-r- ---------- Jeg leser. 0
Tu skaitai. D--l-s--. D_ l_____ D- l-s-r- --------- Du leser. 0
Jis skaito. Ha- -e---. H__ l_____ H-n l-s-r- ---------- Han leser. 0
Aš rašau. J-g s--i--r. J__ s_______ J-g s-r-v-r- ------------ Jeg skriver. 0
(Aš) rašau raidę. J---s-----r -n-b---t-v. J__ s______ e_ b_______ J-g s-r-v-r e- b-k-t-v- ----------------------- Jeg skriver en bokstav. 0
(Aš) rašau žodį. Jeg----i--r-e- ord. J__ s______ e_ o___ J-g s-r-v-r e- o-d- ------------------- Jeg skriver et ord. 0
(Aš) rašau sakinį. Jeg s--i-e--en --t-i-g. J__ s______ e_ s_______ J-g s-r-v-r e- s-t-i-g- ----------------------- Jeg skriver en setning. 0
(Aš) rašau laišką. Jeg s---ver et-b---. J__ s______ e_ b____ J-g s-r-v-r e- b-e-. -------------------- Jeg skriver et brev. 0
(Aš) rašau knygą. Je- --r--e--e---o-. J__ s______ e_ b___ J-g s-r-v-r e- b-k- ------------------- Jeg skriver ei bok. 0
Aš rašau. J-g skriv-r. J__ s_______ J-g s-r-v-r- ------------ Jeg skriver. 0
Tu rašai. Du s---v-r. D_ s_______ D- s-r-v-r- ----------- Du skriver. 0
Jis rašo. Han-sk-i---. H__ s_______ H-n s-r-v-r- ------------ Han skriver. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + norvegų (1-100) MP3 norvegų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Internacionalizmai

Globalizacija apima ne tik kalbas. Tai pastebima vis augant „internacionalizmų“ kiekiui. Internacionalizmai – tai keliose kalbose sutinkami žodžiai. Tad žodžiai kartais gali turėti tokias pačias arba panašias reikšmes. Tarimas, neretai, irgi būna toks pats. Šie žodžiai taip pat labai panašiai rašomi. Tokių internacionalizmų paplitimas yra įdomus reiškinys. Čia nesvarbios jokios ribos. Netgi geografinės. O ypač – lingvistinės. Yra tokių žodžių, kurie yra suprantami visuose žemynuose. Geras pavyzdys yra žodis hotel. Jis sutinkamas beveik visame pasaulyje. Dauguma internacionalizmų paplinta iš mokslo srities. Taip pat greitai po pasaulį pasklinda techniniai terminai. Senieji internacionalizmai turi bendrą šaknį. Jie susidarė iš to paties žodžio. Tačiau dauguma internacionalizmų paprastai yra skolinti. Kalbant kiek tiksliau, tie žodžiai paprasčiausiai yra priimami į kitas kalbas. Svarbų vaidmenį jų adaptacijoje atlieka įvairios kultūrinės grupės. Kiekviena civilizacija turi savo tradicijas. Todėl tie patys žodžiai prigyja ne visur. Idėjų įsisavinimą lemia kultūrinės normos. Kai kurie dalykai yra budingi tik tam tikroms pasaulio vietovėms. Dar kiti – labai greitai pasklinda po pasaulį. Tačiau tik jiems plintant gali plisti ir jų pavadinimai. Būtent todėl internacionalizmai yra tokie įdomūs! Atrasdami kalbą, visada atrandame ir kultūrą.