Pasikalbėjimų knygelė

lt Taksi   »   no I drosjen

38 [trisdešimt aštuoni]

Taksi

Taksi

38 [trettiåtte]

I drosjen

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių norvegų Žaisti Daugiau
Prašau iškviesti taksi. Ka- du---n-li-st ---t------n---osje? K__ d_ v________ b_______ e_ d______ K-n d- v-n-l-g-t b-s-i-l- e- d-o-j-? ------------------------------------ Kan du vennligst bestille en drosje? 0
Kiek kainuos iki geležinkelio stoties? Hva -o--e- -e------t------jonen? H__ k_____ d__ t__ t____________ H-a k-s-e- d-t t-l t-g-t-s-o-e-? -------------------------------- Hva koster det til togstasjonen? 0
Kiek kainuos iki oro uosto? H-a--o-----det--il --yp----e-? H__ k_____ d__ t__ f__________ H-a k-s-e- d-t t-l f-y-l-s-e-? ------------------------------ Hva koster det til flyplassen? 0
Prašau tiesiai. V-n-li-st-k-ø---et---r--. V________ k___ r___ f____ V-n-l-g-t k-ø- r-t- f-a-. ------------------------- Vennligst kjør rett fram. 0
Prašau į dešinę. Ve-nli--- -jør -i- h-yre h-r. V________ k___ t__ h____ h___ V-n-l-g-t k-ø- t-l h-y-e h-r- ----------------------------- Vennligst kjør til høyre her. 0
Prašau ten už to kampo į kairę. V-n-----t--------l ---s-r- ------- h-ør--t. V________ k___ t__ v______ d__ v__ h_______ V-n-l-g-t k-ø- t-l v-n-t-e d-r v-d h-ø-n-t- ------------------------------------------- Vennligst kjør til venstre der ved hjørnet. 0
(Aš) skubu. J-g-----de--t---elt. J__ h__ d__ t_______ J-g h-r d-t t-a-e-t- -------------------- Jeg har det travelt. 0
(Aš) turiu laiko. J-g ha--g---ti-. J__ h__ g__ t___ J-g h-r g-d t-d- ---------------- Jeg har god tid. 0
Prašau važiuoti lėčiau. Ven-------kj---litt---k--r-. V________ k___ l___ s_______ V-n-l-g-t k-ø- l-t- s-k-e-e- ---------------------------- Vennligst kjør litt saktere. 0
Prašau čia sustoti. Ka- du---opp- --r? K__ d_ s_____ h___ K-n d- s-o-p- h-r- ------------------ Kan du stoppe her? 0
Prašau truputį palaukti. Ven-l---t -ent -- øyeb-i-k. V________ v___ e_ ø________ V-n-l-g-t v-n- e- ø-e-l-k-. --------------------------- Vennligst vent et øyeblikk. 0
(Aš) tuoj grįšiu. J-g ---st-ak--ti-bake. J__ e_ s_____ t_______ J-g e- s-r-k- t-l-a-e- ---------------------- Jeg er straks tilbake. 0
Prašau duoti man kvitą. K-- j-g -å--v-t----n-? K__ j__ f_ k__________ K-n j-g f- k-i-t-r-n-? ---------------------- Kan jeg få kvittering? 0
(Aš) neturiu smulkių pinigų. Jeg---r----e---må-e-g-r. J__ h__ i____ s_________ J-g h-r i-g-n s-å-e-g-r- ------------------------ Jeg har ingen småpenger. 0
Grąžą pasilikite sau. Værsåg--, behol- ------. V________ b_____ r______ V-r-å-o-, b-h-l- r-s-e-. ------------------------ Værsågod, behold resten. 0
Nuvežkite mane šiuo adresu. Kjør -eg til -e-n- ---es-e-. K___ m__ t__ d____ a________ K-ø- m-g t-l d-n-e a-r-s-e-. ---------------------------- Kjør meg til denne adressen. 0
Nuvežkite mane į viešbutį. K-ø--me--ti- -o-----t. K___ m__ t__ h________ K-ø- m-g t-l h-t-l-e-. ---------------------- Kjør meg til hotellet. 0
Nuvežkite mane prie pajūrio. K-ø- me---il stran--. K___ m__ t__ s_______ K-ø- m-g t-l s-r-n-a- --------------------- Kjør meg til stranda. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + norvegų (1-100) MP3 norvegų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Lingvistikos genijai

Daugelis yra patenkinti galėdami kalbėti viena užsienio kalba. Tačiau yra tokių, kurie kalba daugiau nei 70 kalbų. Visomis tomis kalbomis jie gali rišliai kalbėti ir taisyklingai rašyti. Egzistuoja žmonės-hiperpoliglotai. Daugiakalbystės fenomenas pastebimas jau daugelį amžių. Yra daug įrašų apie žmones su tokiu talentu. Kol kas nėra išsiaiškinta, iš kur kyla tokie sugebėjimai. Egzistuoja visokios mokslinės teorijos. Kai kurie mano, kad daugiakalbių žmonių smegenys yra kitokios. Tas skirtumas pastebimas Broko srityje. Šioje srityje gimsta kalba. Daugiakalbių žmonių smegenyse šioje srityje ląstelės susiskirsčiusios kitaip. Todėl yra tikimybė, kad jie informaciją apdoroja geriau. Tačiau trūksta tolimesnių tyrimų, kurie patvirtintų šią teoriją. Galbūt didžiausią įtaką daro tiesiog išskirtinė motyvacija. Vaikai užsienio kalbų išmoksta labai greitai iš kitų vaikų. Taip yra todėl, kad žaisdami jie nori įsilieti. Jie nori tapti grupės dalimi ir bendrauti. Tad jų mokymosi sėkmė priklauso nuo noro įsilieti. Kita teorija teigia, kad mokantis auga smegenų masės. Tad kuo daugiau mokomės, tuo lengviau mokytis. Panašias kalbas visada lengviau išmokti. Tad kalbantieji danų kalba, greitai išmoksta švedų ir norvegų. Daugelis klausimų vis dar neatsakyti. Tačiau visiškai aišku, kad intelektas čia nesvarbus. Kai kurie žmonės moką daug kalbų nepaisant žemo intelekto. Tačiau net didžiausi genijai turi laikytis disciplinos. O tai juk šiek tiek guodžia, ar ne?