Pasikalbėjimų knygelė

lt Taksi   »   ru В такси

38 [trisdešimt aštuoni]

Taksi

Taksi

38 [тридцать восемь]

38 [tridtsatʹ vosemʹ]

В такси

[V taksi]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių rusų Žaisti Daugiau
Prašau iškviesti taksi. Вы-ов-те--пож------а- ---с-. В________ п__________ т_____ В-з-в-т-, п-ж-л-й-т-, т-к-и- ---------------------------- Вызовете, пожалуйста, такси. 0
Vyzo-e--,-po--a-u-sta- t--si. V________ p___________ t_____ V-z-v-t-, p-z-a-u-s-a- t-k-i- ----------------------------- Vyzovete, pozhaluysta, taksi.
Kiek kainuos iki geležinkelio stoties? Скол--- б---- -т-ит---- во-з-ла? С______ б____ с_____ д_ в_______ С-о-ь-о б-д-т с-о-т- д- в-к-а-а- -------------------------------- Сколько будет стоить до вокзала? 0
S-o-ʹ-o----e- ---itʹ--- vo-zala? S______ b____ s_____ d_ v_______ S-o-ʹ-o b-d-t s-o-t- d- v-k-a-a- -------------------------------- Skolʹko budet stoitʹ do vokzala?
Kiek kainuos iki oro uosto? Ск-л-к--б-дет-с-ои-ь-д------п-р-а? С______ б____ с_____ д_ а_________ С-о-ь-о б-д-т с-о-т- д- а-р-п-р-а- ---------------------------------- Сколько будет стоить до аэропорта? 0
S----ko-budet--t--t--do a--o-orta? S______ b____ s_____ d_ a_________ S-o-ʹ-o b-d-t s-o-t- d- a-r-p-r-a- ---------------------------------- Skolʹko budet stoitʹ do aeroporta?
Prašau tiesiai. П--мо, ---а---с-а. П_____ п__________ П-я-о- п-ж-л-й-т-. ------------------ Прямо, пожалуйста. 0
P-y-m---pozha--y---. P______ p___________ P-y-m-, p-z-a-u-s-a- -------------------- Pryamo, pozhaluysta.
Prašau į dešinę. З---- ------в-- по-а--й-т-. З____ н_ п_____ п__________ З-е-ь н- п-а-о- п-ж-л-й-т-. --------------------------- Здесь на право, пожалуйста. 0
Z-esʹ -a-pra-o,-p-zha----ta. Z____ n_ p_____ p___________ Z-e-ʹ n- p-a-o- p-z-a-u-s-a- ---------------------------- Zdesʹ na pravo, pozhaluysta.
Prašau ten už to kampo į kairę. В-т -а-т-м----у- п-ж----ст-, ---е--. В__ н_ т__ у____ п__________ н______ В-т н- т-м у-л-, п-ж-л-й-т-, н-л-в-. ------------------------------------ Вот на том углу, пожалуйста, налево. 0
V-t-n---o--u--u, poz----ys-a,--a----. V__ n_ t__ u____ p___________ n______ V-t n- t-m u-l-, p-z-a-u-s-a- n-l-v-. ------------------------------------- Vot na tom uglu, pozhaluysta, nalevo.
(Aš) skubu. Я т-ро--юсь. Я т_________ Я т-р-п-ю-ь- ------------ Я тороплюсь. 0
Ya----oply--ʹ. Y_ t__________ Y- t-r-p-y-s-. -------------- Ya toroplyusʹ.
(Aš) turiu laiko. У-м----до-т--оч---в--м-н-. У м___ д_________ в_______ У м-н- д-с-а-о-н- в-е-е-и- -------------------------- У меня достаточно времени. 0
U ---y----s---o-h-o ---meni. U m____ d__________ v_______ U m-n-a d-s-a-o-h-o v-e-e-i- ---------------------------- U menya dostatochno vremeni.
Prašau važiuoti lėčiau. По-алу-ст-- --дит---о-м---е---е. П__________ в_____ п____________ П-ж-л-й-т-, в-д-т- п---е-л-н-е-. -------------------------------- Пожалуйста, ведите по-медленнее. 0
Po---l-y-ta,----i-e -o---dl-n-ey-. P___________ v_____ p_____________ P-z-a-u-s-a- v-d-t- p---e-l-n-e-e- ---------------------------------- Pozhaluysta, vedite po-medlenneye.
Prašau čia sustoti. О-та-ов-т-с-,-пожа---с--- --е-ь. О____________ п__________ з_____ О-т-н-в-т-с-, п-ж-л-й-т-, з-е-ь- -------------------------------- Остановитесь, пожалуйста, здесь. 0
O---novit--ʹ, pozha-u---a, -d-sʹ. O____________ p___________ z_____ O-t-n-v-t-s-, p-z-a-u-s-a- z-e-ʹ- --------------------------------- Ostanovitesʹ, pozhaluysta, zdesʹ.
Prašau truputį palaukti. По-алу-с-а---о---д--е --ть--ут-. П__________ п________ ч_________ П-ж-л-й-т-, п-д-ж-и-е ч-т---у-ь- -------------------------------- Пожалуйста, подождите чуть-чуть. 0
Po-h-luy---------zhdi-e-chut-----t-. P___________ p_________ c___________ P-z-a-u-s-a- p-d-z-d-t- c-u-ʹ-c-u-ʹ- ------------------------------------ Pozhaluysta, podozhdite chutʹ-chutʹ.
(Aš) tuoj grįšiu. Я ско-о-в-рну--. Я с____ в_______ Я с-о-о в-р-у-ь- ---------------- Я скоро вернусь. 0
Y---kor----rnu--. Y_ s____ v_______ Y- s-o-o v-r-u-ʹ- ----------------- Ya skoro vernusʹ.
Prašau duoti man kvitą. В-пи---- --е,-п-жа--йст-, --ёт. В_______ м___ п__________ с____ В-п-ш-т- м-е- п-ж-л-й-т-, с-ё-. ------------------------------- Выпишите мне, пожалуйста, счёт. 0
Vyp---i-- m--- -o-haluyst-,---h--. V________ m___ p___________ s_____ V-p-s-i-e m-e- p-z-a-u-s-a- s-h-t- ---------------------------------- Vypishite mne, pozhaluysta, schët.
(Aš) neturiu smulkių pinigų. У мен- --т-мелочи. У м___ н__ м______ У м-н- н-т м-л-ч-. ------------------ У меня нет мелочи. 0
U-m-nya-----me--c--. U m____ n__ m_______ U m-n-a n-t m-l-c-i- -------------------- U menya net melochi.
Grąžą pasilikite sau. П---ил-но, --------т----- -ебе. П_________ с____ о_______ с____ П-а-и-ь-о- с-а-у о-т-в-т- с-б-. ------------------------------- Правильно, сдачу оставьте себе. 0
Prav-l-no, sd---- -st-vʹte --b-. P_________ s_____ o_______ s____ P-a-i-ʹ-o- s-a-h- o-t-v-t- s-b-. -------------------------------- Pravilʹno, sdachu ostavʹte sebe.
Nuvežkite mane šiuo adresu. Отве-ит- --ня ----тому-ад----. О_______ м___ п_ э____ а______ О-в-з-т- м-н- п- э-о-у а-р-с-. ------------------------------ Отвезите меня по этому адресу. 0
O--e--t----ny---- ---m- ad-esu. O_______ m____ p_ e____ a______ O-v-z-t- m-n-a p- e-o-u a-r-s-. ------------------------------- Otvezite menya po etomu adresu.
Nuvežkite mane į viešbutį. От----те ме-я----о-й--ос---иц-. О_______ м___ к м___ г_________ О-в-з-т- м-н- к м-е- г-с-и-и-е- ------------------------------- Отвезите меня к моей гостинице. 0
O--ez--e-men---k-m-y-- g---i--tse. O_______ m____ k m____ g__________ O-v-z-t- m-n-a k m-y-y g-s-i-i-s-. ---------------------------------- Otvezite menya k moyey gostinitse.
Nuvežkite mane prie pajūrio. Отв-з--- м--- на-пл--. О_______ м___ н_ п____ О-в-з-т- м-н- н- п-я-. ---------------------- Отвезите меня на пляж. 0
Ot-ezit--m-n---na-pl-a--. O_______ m____ n_ p______ O-v-z-t- m-n-a n- p-y-z-. ------------------------- Otvezite menya na plyazh.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + rusų (1-100) MP3 rusų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Lingvistikos genijai

Daugelis yra patenkinti galėdami kalbėti viena užsienio kalba. Tačiau yra tokių, kurie kalba daugiau nei 70 kalbų. Visomis tomis kalbomis jie gali rišliai kalbėti ir taisyklingai rašyti. Egzistuoja žmonės-hiperpoliglotai. Daugiakalbystės fenomenas pastebimas jau daugelį amžių. Yra daug įrašų apie žmones su tokiu talentu. Kol kas nėra išsiaiškinta, iš kur kyla tokie sugebėjimai. Egzistuoja visokios mokslinės teorijos. Kai kurie mano, kad daugiakalbių žmonių smegenys yra kitokios. Tas skirtumas pastebimas Broko srityje. Šioje srityje gimsta kalba. Daugiakalbių žmonių smegenyse šioje srityje ląstelės susiskirsčiusios kitaip. Todėl yra tikimybė, kad jie informaciją apdoroja geriau. Tačiau trūksta tolimesnių tyrimų, kurie patvirtintų šią teoriją. Galbūt didžiausią įtaką daro tiesiog išskirtinė motyvacija. Vaikai užsienio kalbų išmoksta labai greitai iš kitų vaikų. Taip yra todėl, kad žaisdami jie nori įsilieti. Jie nori tapti grupės dalimi ir bendrauti. Tad jų mokymosi sėkmė priklauso nuo noro įsilieti. Kita teorija teigia, kad mokantis auga smegenų masės. Tad kuo daugiau mokomės, tuo lengviau mokytis. Panašias kalbas visada lengviau išmokti. Tad kalbantieji danų kalba, greitai išmoksta švedų ir norvegų. Daugelis klausimų vis dar neatsakyti. Tačiau visiškai aišku, kad intelektas čia nesvarbus. Kai kurie žmonės moką daug kalbų nepaisant žemo intelekto. Tačiau net didžiausi genijai turi laikytis disciplinos. O tai juk šiek tiek guodžia, ar ne?